Why do so many people reach success and then fail? One of the big reasons is, we think success is a one-way street. So we do everything that leads up to success, but then we get there. We figure we've made it, we sit back in our comfort zone, and we actually stop doing everything that made us successful. And it doesn't take long to go downhill. And I can tell you this happens, because it happened to me.
Kodėl tiek daug žmonių suklesti, o tada žlunga? Viena pagrindinių priežasčių - manome, jog sėkmė yra vienakryptis kelias. Taigi mes darome viską, kas veda į sėkmę. Ir ten nusigauname. Kai suprantame, kad pasiekėme, sustojame savo komforto zonoje, ir iš tikrųjų baigiam daryti viską, kas mus atvedė į sėkmę. Neilgai trukus, jau ritamės nuo kalno. Ir galiu pasakyti jums, tai tikrai vyksta. Nes taip įvyko ir man.
Reaching success, I worked hard, I pushed myself. But then I stopped, because I figured, "Oh, you know, I made it. I can just sit back and relax."
Siekdamas sėkmės, verčiau save dirbti daug ir sunkiai. Bet tada aš sustojau, nes pamaniau: "O, žinot, aš tai įgyvendinau. Dabar galiu sėdėti ir ilsėtis."
Reaching success, I always tried to improve and do good work. But then I stopped because I figured, "Hey, I'm good enough. I don't need to improve any more."
Siekdamas sėkmės, aš visad stengiausi tobulėti ir atlikti darbą puikiai. Bet tada aš sustojau, nes pamaniau: "Ei, aš pakankamai geras. Man nereikia tobulėti daugiau."
Reaching success, I was pretty good at coming up with good ideas. Because I did all these simple things that led to ideas. But then I stopped, because I figured I was this hot-shot guy and I shouldn't have to work at ideas, they should just come like magic. And the only thing that came was creative block. I couldn't come up with any ideas.
Siekdamas sėkmės, sugalvodavau daug gerų idėjų. Nes aš dariau tuos paprastus dalykus, kurie veda prie idėjų. Bet tuomet aš sustojau. Nes maniau, kad esu auksinis vyrukas ir neturėčiau dirbti prie idėjų. Jos turėtų atsirasti pačios kaip magija. Bet vienintelis atsiradęs dalykas buvo blokas kūrybingumui. Aš nebegalėjau sugalvoti jokių naujų idėjų.
Reaching success, I always focused on clients and projects, and ignored the money. Then all this money started pouring in. And I got distracted by it. And suddenly I was on the phone to my stockbroker and my real estate agent, when I should have been talking to my clients.
Siekdamas sėkmės, visad susikoncentruodavau į klientus ir projektus, ir nekreipdavau dėmesio į atlygį. Tuomet pinigai pradėjo plaukti pas mane. Ir jie atitraukė mano dėmesį. Ir staiga: aš šnekėjau telefonu su savo biržos makleriu ir nekilnojamo turto agentu, kai tuo metu turėjau šnekėti su savo klientais.
And reaching success, I always did what I loved. But then I got into stuff that I didn't love, like management. I am the world's worst manager, but I figured I should be doing it, because I was, after all, the president of the company.
Siekdamas sėkmės, dariau tai, ką labiausiai mėgau. Bet tuomet pradėjau daryti tai, ko visai nemėgstu, pavyzdžiui, vadovauti. Aš prasčiausias vadovas pasaulyje. Bet supratau, kad turėjau tai daryti. Nes, visgi, buvau kompanijos prezidentas.
Well, soon a black cloud formed over my head and here I was, outwardly very successful, but inwardly very depressed. But I'm a guy; I knew how to fix it. I bought a fast car. (Laughter) It didn't help. I was faster but just as depressed.
Taigi, netrukus mano galvą apgaubė tamsus debesis ir štai buvau aš, kuriam, iš šono žiūrint, puikiai sekasi, bet viduj jaučiausi labai blogai. Bet aš - vyras, žinojau, kaip tai sutvarkyti. Nusipirkau greitą automobilį. (Juokas) Bet tai nepadėjo. Buvau greitesnis, bet vis dar taip pat prastai jaučiausi.
So I went to my doctor. I said, "Doc, I can buy anything I want. But I'm not happy. I'm depressed. It's true what they say, and I didn't believe it until it happened to me. But money can't buy happiness." He said, "No. But it can buy Prozac." And he put me on anti-depressants. And yeah, the black cloud faded a little bit, but so did all the work, because I was just floating along. I couldn't care less if clients ever called. (Laughter)
Tad nuėjau pas daktarą. Sakau: "Daktare, Galiu nusipirkti viską, ko noriu. Bet nesu laimingas. Jaučiuosi prastai. Tiesa, ką jie sako, ir aš netikėjau, kol to nepatyriau. Visgi pinigai negali nupirkti laimės. Jis atsakė: "Ne. Bet gali nupirkti Prozako" Ir jis man išrašė antidepresantų. Ir tamsusis debesis kiek išsisklaidė. Tačiau taip pat išsisklaidė ir visi darbai. Nes aš tik plaukiau pasroviui. Nesirūpinau net ir paskambinus klientams. (Juokas)
And clients didn't call. (Laughter) Because they could see I was no longer serving them, I was only serving myself. So they took their money and their projects to others who would serve them better.
Ir klientai nebeskambino. (Juokas) Nes jie matė, kad nebesistengiu dėl jų, Rūpinuosi tik savimi. Tad jie savo pinigus ir projektus siūlydavo tiems, kuriems jie labiau rūpėjo.
Well, it didn't take long for business to drop like a rock. My partner and I, Thom, we had to let all our employees go. It was down to just the two of us, and we were about to go under. And that was great. Because with no employees, there was nobody for me to manage.
Taigi netrukus verslas krito žemyn. Mano partneris Tomas ir aš turėjom atleisti visus darbuotojus. Likome dviese, ir buvome bebankrutuojantys. Ir tai buvo nuostabu. Nes neturint darbuotojų, nereikėjo vadovauti.
So I went back to doing the projects I loved. I had fun again, I worked harder and, to cut a long story short, did all the things that took me back up to success. But it wasn't a quick trip. It took seven years.
Todėl galėjau dirbti su projektais, kaip man ir patiko. Vėl mėgavausi savo darbu. Dirbau daugiau. Trumpai tariant: dariau viską, kas mane vėl vedė į sėkmę. Bet tai nebuvo greitas kelias. Tai truko septynerius metus.
But in the end, business grew bigger than ever. And when I went back to following these eight principles, the black cloud over my head disappeared altogether. And I woke up one day and I said, "I don't need Prozac anymore." And I threw it away and haven't needed it since.
Bet galiausiai verslas išaugo didesnis nei kada nors buvo. Ir kai aš grįžau prie šių aštuonių principų, tamsus debesis virš mano galvos išnyko. Pabudęs vieną rytą tariau: "Man nebereikia Prozako" Išmečiau jį, ir nuo to laiko man jo niekad neprireikė.
I learned that success isn't a one-way street. It doesn't look like this; it really looks more like this. It's a continuous journey. And if we want to avoid "success-to-failure-syndrome," we just keep following these eight principles, because that is not only how we achieve success, it's how we sustain it. So here is to your continued success. Thank you very much. (Applause)
Išmokau, kad sėkmė nėra vienos krypties gatvė. Ne, ji neatrodo šitaip. Ji veikiau yra tokia. Tai - nesibaigianti kelionė. Ir jei mes norime išvengti "nuo sėkmės prie žlugimo" sindromo, turime laikytis šių aštuonių principų. Nes tai nėra tik būdas, kaip pasiekiame sėkmę, tai - kaip ją išlaikome. Tad čia yra jūsų nesibaigiančiai sėkmei. Ačiū jums labai. (Plojimai)