Interpreter: Piano, "p," is my favorite musical symbol. It means to play softly. If you're playing a musical instrument and you notice a "p" in the score, you need to play softer. Two p's -- even softer. Four p's -- extremely soft. This is my drawing of a p-tree, which demonstrates no matter how many thousands upon thousands of p's there may be, you'll never reach complete silence. That's my current definition of silence: a very obscure sound.
Piano, arba „p“, yra mano mėgstamiausias muzikos simbolis. Jis reiškia „groti tyliai“. Jei grojate muzikos instrumentu ir natose pamatote „p“, turite groti tyliau. Dvi „p“ – dar tyliau. Keturias „p“ – nepaprastai tyliai. Čia yra mano „p“ medžio piešinys, parodantis, jog nesvarbu, kiek tūkstančių „p“ bus po tūkstančiais kitų „p“, niekada nepasieksite absoliučios tylos. Taip aš šiuo metu apibūdinu tylą: tai labai nežymus garsas.
I'd like to share a little bit about the history of American Sign Language, ASL, plus a bit of my own background. French sign language was brought to America during the early 1800s, and as time went by, mixed with local signs, it evolved into the language we know today as ASL. So it has a history of about 200 years.
Norėčiau šiek tiek papasakoti apie amerikiečių gestų kalbos, žinomos kaip ASL, istoriją bei pasidalinti savo patirtimi. Prancūzų gestų kalba Amerikoje paplito 19 amžiaus pradžioje. Laikui bėgant, besimaišydama su vietiniais gestais ji išsivystė į kalbą, kurią dabar vadiname ASL. Taigi ši kalba turi apie 200 metų trunkančią istoriją.
I was born deaf, and I was taught to believe that sound wasn't a part of my life. And I believed it to be true. Yet, I realize now that that wasn't the case at all. Sound was very much a part of my life, really, on my mind every day. As a Deaf person living in a world of sound, it's as if I was living in a foreign country, blindly following its rules, customs, behaviors and norms without ever questioning them.
Aš gimiau kurčia, ir buvau išmokyta tikėti, kad mano gyvenime garsui nėra vietos. Tikėjau, kad tai yra tiesa. Tačiau dabar suprantu, kad klydau. Garsas mano gyvenime užėmė svarbią vietą, išties, jis buvo mano mintyse kasdien. Būti kurčiuoju žmogumi, gyvenančiu garsų kupiname pasaulyje buvo lyg gyvenimas užsienio šalyje, aklai sekant to pasaulio taisyklėmis, papročiais, elgesio modeliais ir normomis, niekados jomis neabejojant.
So how is it that I understand sound? Well, I watch how people behave and respond to sound. You people are like my loudspeakers, and amplify sound. I learn and mirror that behavior. At the same time, I've learned that I create sound, and I've seen how people respond to me. Thus I've learned, for example ... "Don't slam the door!" "Don't make too much noise when you're eating from the potato-chip bag!"
Tai kaip gi aš suvokiu garsus? Na, aš stebiu, kaip žmonės elgiasi ir reaguoja į garsą. Jūs esate tarsi mano garsiakalbiai, sustiprinantys garsą. Aš mokausi ir mėgdžioju tą elgesį. Tuo pačiu metu, suvokiau, jog ir pati sukeliu garsus Ir mačiau, kaip žmonės į juos reaguoja. Taigi, pavyzdžiui, aš išmokau „Netrankyk durų!“ „Netriukšmauk, kai valgai iš bulvių traškučių pakelio!“
(Laughter)
(Juokas)
"Don't burp, and when you're eating, make sure you don't scrape your utensils on the plate." All of these things I term "sound etiquette." Maybe I think about sound etiquette more than the average hearing person does. I'm hyper-vigilant around sound. And I'm always waiting in eager nervous anticipation around sound, about what's to come next.
„Neriaugėk, ir valgydamas, įsitikink, kad valgymo įrankiais nebraižai savo lėkštės“. Visas šias taisykles praminiau „garsų etiketu“. Tikriausiai galvoju apie garsų etiketą daugiau negu dažnas girdintis žmogus. Esu be galo budri garsui. Ir visados laukiu, nervingai ir nekantriai garsų ir to, kas nutiks vėliau.
Hence, this drawing. TBD, to be decided. TBC, to be continued. TBA, to be announced. And you notice the staff -- there are no notes contained in the lines. That's because the lines already contain sound through the subtle smudges and smears.
Ir todėl, šis piešinys. TBD – „bus nuspręsta vėliau“. TBC – „bus tęsinys“. TBA – „bus pranešta vėliau“. Atkreipkite dėmesį į šią penklinę – jos linijose nėra jokių natų. Taip yra todėl, kad linijose jau glūdi garsas per subtilias formas.
In Deaf culture, movement is equivalent to sound. This is a sign for "staff" in ASL. A typical staff contains five lines. Yet for me, signing it with my thumb sticking up like that doesn't feel natural. That's why you'll notice in my drawings, I stick to four lines on paper.
Kurčiųjų kultūroje judesys yra lygus garsui. Šis gestas ASL kalboje reiškia „penklinę“. Įprastai penklinę sudaro penkios linijos, tačiau rodyti gestą štai taip iškėlus nykštį man atrodo nenatūralu. Todėl, kaip pastebėsite mano piešiniuose, vaizduoju keturias linijas.
In the year 2008, I had the opportunity to travel to Berlin, Germany, for an artist residency there. Prior to this time, I had been working as a painter. During this summer, I visited different museums and gallery spaces, and as I went from one place to the next, I noticed there was no visual art there. At that time, sound was trending, and this struck me ... there was no visual art, everything was auditory.
2008 metais turėjau progą vykti į Berlyną, Vokietiją, į menininkų rezidenciją. Iki tol dirbau dailininke. Šią vasarą aplankiau įvairius muziejus ir galerijas, ir, keliaudama iš vienos vietos į kitą, pastebėjau, jog ten nebuvo vizualinio meno. Tuo metu karaliavo garsas, ir tai mane pribloškė ... nebuvo jokio vizualinio meno, viskas buvo paremta garsu.
Now sound has come into my art territory. Is it going to further distance me from art? I realized that doesn't have to be the case at all. I actually know sound. I know it so well that it doesn't have to be something just experienced through the ears. It could be felt tactually, or experienced as a visual, or even as an idea.
Dabar garsas aplankė mano meno teritoriją. Ar jis mane atitolins nuo meno? Suvokiau, kad nėra dėl ko nerimauti. Aš juk pažįstu garsą. Žinau jį taip gerai, kad tai neturi būti kažkas, patirtas tik per mano ausis. Jį galima pajusti per lytėjimą ar patirti per regėjimą, ir netgi kaip idėją.
So I decided to reclaim ownership of sound and to put it into my art practice. And everything that I had been taught regarding sound, I decided to do away with and unlearn. I started creating a new body of work. And when I presented this to the art community, I was blown away with the amount of support and attention I received. I realized: sound is like money, power, control -- social currency. In the back of my mind, I've always felt that sound was your thing, a hearing person's thing. And sound is so powerful that it could either disempower me and my artwork, or it could empower me. I chose to be empowered.
Taigi nusprendžiau susigrąžinti nuosavybės teisę į garsą ir įtraukti į savo meno kūrinius. Ir visko, ko buvau išmokyta apie garsą, nusprendžiau atsisakyti ir pamiršti. Pradėjau kurti naujas meno formas. Ir kai pristačiau tai menininkų bendruomenei, Buvau apstulbusi dėl palaikymo ir dėmesio gausos, kurios sulaukiau. Suvokiau: garsas yra kaip pinigai, galia ir kontrolė – tai lyg socialinė valiuta. Pasąmoningai visados jutau, kad garsas buvo jūsų dalykas, girdinčiojo žmogaus dalykas. O garsas yra toks galingas, kad jis gali arba susilpninti mane ir mano kūrybą, arba jis gali mane įgalinti. Pasirinkau būti įgalinta.
There's a massive culture around spoken language. And just because I don't use my literal voice to communicate, in society's eyes it's as if I don't have a voice at all. So I need to work with individuals who can support me as an equal and become my voice. And that way, I'm able to maintain relevancy in society today.
Žodinė kalba turi didžiulę kultūrą. Ir vien todėl, kad komunikuodama nenaudoju savo balso visuomenėse akyse atrodo, lyg apskritai neturėčiau balso. Todėl turiu dirbti su žmonėmis, kurie gali mane palaikyti kaip lygiavertę ir tapti mano balsu. Eidama šiuo keliu, esu pajėgi išlikti svarbi šiuolaikinėje visuomenėje.
So at school, at work and institutions, I work with many different ASL interpreters. And their voice becomes my voice and identity. They help me to be heard. And their voices hold value and currency. Ironically, by borrowing out their voices, I'm able to maintain a temporary form of currency, kind of like taking out a loan with a very high interest rate. If I didn't continue this practice, I feel that I could just fade off into oblivion and not maintain any form of social currency.
Taigi, mokykloje, darbe ir kitose institucijose bendradarbiauju su daug skirtingų ASL vertėjų. Ir jų balsas tampa mano balsu ir tapatybe. Jie padeda man būti išgirstai. O jų balsas turi vertę ir socialinę valiutą. Ironiška, bet pasiskolindama jų balsą, galiu įgyti laikiną valiutos formą, lyg imdama paskolą su labai aukštomis palūkanų normomis. Jeigu netęsiu šios praktikos, jaučiu, jog galiu paskęsti užmarštyje ir nebeturėti jokios socialinės valiutos formos.
So with sound as my new art medium, I delved into the world of music. And I was surprised to see the similarities between music and ASL. For example, a musical note cannot be fully captured and expressed on paper. And the same holds true for a concept in ASL. They're both highly spatial and highly inflected -- meaning that subtle changes can affect the entire meaning of both signs and sounds.
Garsui tapus mano nauja meno priemone, susidomėjau muzikos pasauliu. Ir nustebau atradusi, kiek daug panašumų yra tarp muzikos ir ASL. Pavyzdžiui, muzikos nata negali būti pilnai užfiksuota ir išreikšta ant popieriaus. Tas pats galioja ir ASL koncepcijai. Jos abi yra labai erdvinės ir itin dinamiškos – net nežymūs pakeitimai gali turėti įtakos visai prasmei tiek gestams, tiek garsams.
I'd like to share with you a piano metaphor, to have you have a better understanding of how ASL works. So, envision a piano. ASL is broken down into many different grammatical parameters. If you assign a different parameter to each finger as you play the piano -- such as facial expression, body movement, speed, hand shape and so on, as you play the piano -- English is a linear language, as if one key is being pressed at a time. However, ASL is more like a chord -- all 10 fingers need to come down simultaneously to express a clear concept or idea in ASL. If just one of those keys were to change the chord, it would create a completely different meaning. The same applies to music in regards to pitch, tone and volume. In ASL, by playing around with these different grammatical parameters, you can express different ideas.
Norėčiau su jumis pasidalinti pianino metafora, kad geriau suvoktumėte, ASL principus. Taigi įsivaizduokite pianiną. ASL yra sudaryta iš daugybės gramatinių parametrų. Grodami pianinu kiekvienam pirštui priskiriate skirtingą parametrą – pavyzdžiui, veido mimikos, kūno kalba, greitis, rankų padėtis ir taip toliau. Grodami pianinu – anglų kalba yra linijinė, lyg vienas klavišas būtų paspaustas vienu metu. Tačiau, ASL yra labiau kaip akordas – visi dešimt pirštų turi dirbti tuo pačiu metu tam, kad būtų išreikšta konkreti mintis. Jeigu nors vienas klavišas pakeistų akordą, tai sukurtų visiškai kitokią reikšmę. Tą patį galima pasakyti apie muziką kalbant apie tembrą, toną ir garsą. ASL kalboje žaidžiant su šiais skirtingais parametrais, galima išreikšti skirtingas mintis.
For example, take the sign TO-LOOK-AT. This is the sign TO-LOOK-AT. I'm looking at you. Staring at you.
Pavyzdžiui, gestas "Žiūrėti į". Taip atrodo gestas "Žiūrėti į". Žiūriu į jus. Spoksau į jus.
(Laughter)
(Juokas)
(Laughter)
(Juokas)
Oh -- busted.
Aha, pričiupau!
(Laughter)
(Juokas)
Uh-oh. What are you looking at? Aw, stop.
Aha... Į ką tu žiūri? Ach, liaukis.
(Laughter)
(Juokas)
I then started thinking, "What if I was to look at ASL through a musical lens?" If I was to create a sign and repeat it over and over, it could become like a piece of visual music. For example, this is the sign for "day," as the sun rises and sets. This is "all day." If I was to repeat it and slow it down, visually it looks like a piece of music. All ... day. I feel the same holds true for "all night." "All night." This is ALL-NIGHT, represented in this drawing. And this led me to thinking about three different kinds of nights: "last night," "overnight," (Sings) "all night long."
Ir tada susimąsčiau, "O jeigu aš pažiūrėčiau į ASL pro muzikinę prizmę?" Jeigu aš sukurčiau gestą ir kartočiau jį vėl ir vėl, jis taptų tarsi vizualus muzikinis kūrinys. Pavyzdžiui, čia yra gestas "Diena", nuo tada, kai saulė teka ir leidžiasi. Šis gestas reiškia "Visą dieną". Jeigu aš jį kartočiau ir sulėtinčiau, vizualiai tai atrodytų kaip muzikos kūrinys. Visą ... dieną. Tas pats galioja ir "Visą naktį". "Visą naktį". Šiame piešinyje matote pavaizduota „Visą naktį“. Tada susimąsčiau apie tris kitas frazes apie naktį: „Praėjusią naktį“, „Per naktį“ (Kalba gestais) „Visą naktį“.
(Laughter)
(Juokas)
I feel like the third one has a lot more musicality than the other two.
Nujaučiu, kad trečioji turi kur kas daugiau muzikalumo nei likusios.
(Laughter)
(Juokas.)
This represents how time is expressed in ASL and how the distance from your body can express the changes in time. For example, 1H is one hand, 2H is two hand, present tense happens closest and in front of the body, future is in front of the body and the past is to your back. So, the first example is "a long time ago." Then "past," "used to" and the last one, which is my favorite, with the very romantic and dramatic notion to it, "once upon a time."
Tai parodo, kaip ASL yra išreiškiamas laikas, ir, kaip atstumas nuo kūno gali išreikšti pokyčius laike. Pavyzdžiui, 1 valanda yra viena ranka, 2 valandos yra dvi rankos. Esamasis laikas vyksta arčiausiai kūno ir priekyje, ateitis yra priešais kūną, o praeitis yra už nugaros. Taigi, pirmas pavyzdys būtų „seniai“. Tada „seniau“, „būdavo“ ir paskutinis, mano mėgstamiausias, su labai romantišku ir dramatišku prieskoniu, „Vieną kartą“.
(Laughter)
(Juokas.)
"Common time" is a musical term with a specific time signature of four beats per measure. Yet when I see the word "common time," what automatically comes to mind for me is "at the same time." So notice RH: right hand, LH: left hand. We have the staff across the head and the chest.
„Keturios ketvirtinės“ yra muzikinis terminas, reiškiantis, kiek viename takte telpa ketvirtinių. Pamačius frazę „keturios ketvirtinės“ pirmas dalykas, kuris man šauna į galvą yra „tuo pačiu metu“. Taigi, stebėkite RH: dešinė ranka, LH: kairė ranka. Turime penklinę palei galvą ir krūtinę.
[Head: RH, Flash claw]
[Galva: RH, Žybsnis]
[Common time]
[Keturios ketvirtinės]
[Chest: LH, Flash claw]
[Krūtinė: LH, Žybsnis]
I'm now going to demonstrate a hand shape called the "flash claw." Can you please follow along with me? Everybody, hands up. Now we're going to do it in both the head and the chest, kind of like "common time" or at the same time. Yes, got it. That means "to fall in love" in International [Sign].
Dabar pademonstruosiu padėtį, kuri vadinama „žybsniu“. Ar galite sekti paskui mane? Pakelkite rankas į viršų. Dabar padarysime tai ant galvos ir krūtinės, kaip „keturios ketvirtinės“ arba tuo pačiu metu. Taip, pavyko. Tarptautinėje gestų kalboje tai reiškia „įsimylėti“.
(Laughter)
(Juokas.)
International [Sign], as a note, is a visual tool to help communicate across cultures and sign languages around the world.
Tarptautiniai gestai, kaip ir natos, yra vizualinės priemonės, kurios padeda komunikuoti tarp skirtingų pasaulio kultūrų ir gestų kalbų.
The second one I'd like to demonstrate is this -- please follow along with me again. And now this. This is "colonization" in ASL.
Antra, ką norėčiau pademonstruoti yra tai – prašau sekti paskui mane vėl. Ir dabar tai. Tai ASL reiškia „kolonizaciją“.
(Laughter)
(Juokas.)
Now the third -- please follow along again. And again. This is "enlightenment" in ASL. So let's do all three together. "Fall in love," "colonization" and "enlightenment." Good job, everyone.
Dabar trečia – prašau vėl sekite paskui. Ir dar kartą. Tai ASL kalboje yra „švietimas“. Taigi visus tris kartu. „Įsimylėti“, „kolonizacija“ ir „švietimas“. Gerai padirbėta.
(Laughter)
(Juokas.)
Notice how all three signs are very similar, they all happen at the head and the chest, but they convey quite different meanings.
Pastebėkite, jog visi trys gestai yra panašūs, visi jie rodomi ties galva arba krūtine, bet jų reikšmės yra ganėtinai skirtingos.
So it's amazing to see how ASL is alive and thriving, just like music is. However, in this day and age, we live in a very audio-centric world. And just because ASL has no sound to it, it automatically holds no social currency. We need to start thinking harder about what defines social currency and allow ASL to develop its own form of currency -- without sound. And this could possibly be a step to lead to a more inclusive society. And maybe people will understand that you don't need to be deaf to learn ASL, nor do you have to be hearing to learn music.
Taigi labai įdomu matyti, kokia gyva ir įvairi yra ASL, kaip ir muzika. Tačiau šią dieną ir šiame amžiuje, gyvename labai audiocentriškame pasaulyje. Ir todėl, kad ASL neturi jokio garso, ji automatiškai neturi jokios socialinės valiutos. Mes turime daugiau galvoti apie tai, kas nustato socialines valiutas ir leisti ASL išvystyti savo valiutos formą – be garso. Ir tai galėtų būti žingsnis, vedantis į labiau priimančią visuomenę. Ir galbūt žmonės supras, kad jūs neturite būti kurčias mokytis ASL, ir neturite būti girdintis mokytis muzikos.
ASL is such a rich treasure that I'd like you to have the same experience. And I'd like to invite you to open your ears, to open your eyes, take part in our culture and experience our visual language. And you never know, you might just fall in love with us.
ASL yra toks didelis turtas ir aš norėčiau, kad jūs patirtumėte tą patį. Norėčiau jus pakviesti atverti savo ausis, atmerkti akis, dalyvauti mūsų kultūroje ir patirti mūsų vizualią kalbą. Ir niekada nežinai, galbūt tiesiog imsite ir įsimylėsite mus.
(Applause)
(Plojimai.)
Thank you.
Ačiū jums.
Denise Kahler-Braaten: Hey, that's me.
Denise Kahler-Braaten: Sveiki, tai aš.
(Applause)
(Plojimai.)