Good afternoon. There's a medical revolution happening all around us, and it's one that's going to help us conquer some of society's most dreaded conditions, including cancer. The revolution is called angiogenesis, and it's based on the process that our bodies use to grow blood vessels.
Laba diena. Aplink mus vyksta medicinos revoliucija, kuri mums padės nugalėti kai kurias labiausiai bijomų ligų, įskaitant vėžį. Ši revoliucija vadinama angiogeneze ir yra paremta mūsų kūno gebėjimu auginti kraujagysles.
So why should we care about blood vessels? Well, the human body is literally packed with them -- 60,000 miles worth in a typical adult. End to end, that would form a line that would circle the earth twice. The smallest blood vessels are called capillaries. We've got 19 billion of them in our bodies. And these are the vessels of life, and as I'll show you, they can also be the vessels of death. Now, the remarkable thing about blood vessels is that they have this ability to adapt to whatever environment they're growing in. For example, in the liver, they form channels to detoxify the blood; in the lungs, they line air sacs for gas exchange. In muscle, they corkscrew, so that muscles can contract without cutting off circulation. And in nerves, they course along like power lines, keeping those nerves alive.
Bet kodėl mums turėtų rūpėti kraujagyslės? Na, žmogaus kūnas yra beveik vien kraujagyslės. Apie 100 000 kilometrų kiekviename suaugusiame. Ištiesta tokia linija apsuktų žemę dukart. Smulkiausios kraujagyslės vadinamos kapiliarais. Jų savo kūnuose turime 19 milijardų. Jie yra mūsų gyvybės šaltinis, ir, kaip vėliau pamatysime, taip pat gali būti mirties priežastimi. Labai įdomi kraujagyslių savybė yra jų galimybė prisitaikyti prie bet kokios aplinkos, kurioje jie auga. Pavyzdžiui, kepenyse kaujagyslės suformuoja kanalus, kuriais išvalo kraują. Plaučiuose jie išsidėsto maišeliais, filtruojančiais orą. Tarp raumenų ląstelių jos susisuka, kad leistų raumenims susitraukti nestabdant kraujotakos. Tarp nervinių ląstelių jos išsidriekia kaip elektros linijos, išlaikančios nervus gyvus.
We get most of these blood vessels when we're actually still in the womb. And what that means is that as adults, blood vessels don't normally grow. Except in a few special circumstances. In women, blood vessels grow every month, to build the lining of the uterus. During pregnancy, they form the placenta, which connects mom and baby. And after injury, blood vessels actually have to grow under the scab in order to heal a wound. And this is actually what it looks like, hundreds of blood vessels, all growing toward the center of the wound.
Ir daugumą šios galybės kraujagyslių gauname dar tebebūdami įsčiose. Tai reiškia, kad suaugus kraujagyslės paprastai nebeauga, išskyrus kelias ypatingas priežastis. Moterims kraujagyslės auga kiekvieną mėnesį iš naujo nuklodamos gimdą. Nėštumo metu jos suformuoja placentą, jungiančią motiną ir vaiką. O susižeidus, kraujagyslės privalo užaugti po sušašėjusia oda kad išgydytų žaizdą. Štai taip tai atrodo. Šimtai kraujagyslių, visos augančios link žaizdos centro.
So the body has the ability to regulate the amount of blood vessels that are present at any given time. It does this through an elaborate and elegant system of checks and balances, stimulators and inhibitors of angiogenesis, such that, when we need a brief burst of blood vessels, the body can do this by releasing stimulators, proteins called angiogenic factors, that act as natural fertilizer, and stimulate new blood vessels to sprout. When those excess vessels are no longer needed, the body prunes them back to baseline, using naturally-occurring inhibitors of angiogenesis. There are other situations where we start beneath the baseline, and we need to grow more blood vessels, just to get back to normal levels -- for example, after an injury -- and the body can do that too, but only to that normal level, that set point.
Taigi, mūsų kūnai geba reguliuoti kraujagyslių kiekį bet kuriuo metu. Ir tai daro naudodami sudėtingą ir grakščią sistemą, tikrinančią ir balansuojančią angiogenezės stimuliatorius ir slopintojus taip, kad mums staiga prireikus naujų kraujagyslių, kūnas galėtų paleisti stimuliatorius – proteinus, vadinamus angiogenetiniais faktoriais, veikiančiais kaip natūrali trąša ir stimuliuojančiais naujų kraujagyslių atsiradimą. Ir kuomet tos kraujagyslės tampa nebereikalingos, kūnas grąžina jų kiekį iki standartinio, naudodamas natūralius angiogenezės slopintojus. Būna situacijų, kai kraujagyslių skaičius yra mažesnis už standartinį, kai turime atsiauginti kraujagysles vien tik grįžimui į normalų lygį. Pavyzdžiui, susižeidus. Ir mūsų kūnas tai gali, bet tik iki to normalaus lygio, iki sveiko.
But what we now know, is that for a number of diseases, there are defects in the system, where the body can't prune back extra blood vessels, or can't grow enough new ones in the right place at the right time. And in these situations, angiogenesis is out of balance. And when angiogenesis is out of balance, a myriad of diseases result. For example, insufficient angiogenesis -- not enough blood vessels -- leads to wounds that don't heal, heart attacks, legs without circulation, death from stroke, nerve damage. And on the other end, excessive angiogenesis -- too many blood vessels -- drives disease, and we see this in cancer, blindness, arthritis, obesity, Alzheimer's disease. In total, there are more than 70 major diseases affecting more than a billion people worldwide, that all look on the surface to be different from one another, but all actually share abnormal angiogenesis as their common denominator. And this realization is allowing us to re-conceptualize the way that we actually approach these diseases, by controlling angiogenesis.
Tačiau dabar mes žinome, kad daugelio ligų atveju šioje sistemoje kyla nesklandumų, kuomet kūnas nebegali atsiauginti trūkstamų kraujagyslių arba nebesugeba augintis pakankamai papildomų reikiamoje vietoje reikalingu laiku. Tokiose situacijoje angiogenezė tampa nesubalansuota. O kuomet angiogenezė nėra pusiausvyroje, užpuola visa galybė ligų. Pavyzdžiui, nepakankama angiogenezė – kraujagyslių trūkumas – sukuria neužgyjančias žaizdas, širdies priepuolius, kojas be kraujotakos, mirtis nuo smūgių, nervų pažeidimus. Tuo tarpu perteklinė angiogenezė – pernelyg daug kraujagyslių – dažna ligų priežastis: vėžio, apakimo, artrito, nutukimo, Alzhaimerio ligos. Iš viso yra daugiau nei 70 labiausiai paplitusių ligų, kuriomis pasaulyje serga daugiau nei milijardas žmonių, ir nors visos šios ligos iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtingos, bet iš tiesų kyla iš sutrikusios angiogenezės sistemos. Šis suvokimas mums leidžia pakeisti požiūrį į tai, kaip mes kovojame su šiomis ligomis,
Now, I'm going to focus on cancer, because angiogenesis is a hallmark of cancer -- every type of cancer. So here we go. This is a tumor: dark, gray, ominous mass growing inside a brain. And under the microscope, you can see hundreds of these brown-stained blood vessels, capillaries that are feeding cancer cells, bringing oxygen and nutrients. But cancers don't start out like this, and in fact, cancers don't start out with a blood supply. They start out as small, microscopic nests of cells, that can only grow to one half a cubic millimeter in size. That's the tip of a ballpoint pen. Then they can't get any larger because they don't have a blood supply, so they don't have enough oxygen or nutrients.
kontroliuodami angiogenezę. Dabar aš kalbėsiu apie vėžį, nes angiogenezė gali lemti vystymąsi visų rūšių vėžio. Pradedame. Čia yra auglys - tamsi, pilka, grėsminga masė, tarpstanti smegenyse. Pro mikroskopą galite matyti šimtus rudų kraujagyslių – kapiliarus, kurie maitina vėžio ląsteles, sunešdami deguonį ir maisto medžiagas. Tačiau vėžys prasideda ne nuo to. Tiesą sakant, vėžys prasideda be kraujotakos visiškai. Vėžys prasideda kaip maži mikroskopiniai ląstelių lizdai, kurie geba išaugti vos iki vieno kubinio milimetro dydžio. Tai ne daugiau nei tušinuko viršūnėlė. Būdami tokie jie negali didėti, nes neturi kraujotakos, tad negali gauti nei deguonies, nei maisto.
In fact, we're probably forming these microscopic cancers all the time in our body. Autopsy studies from people who died in car accidents have shown that about 40 percent of women between the ages of 40 and 50 actually have microscopic cancers in their breasts. About 50 percent of men in their 50s and 60s have microscopic prostate cancers, and virtually 100 percent of us, by the time we reach our 70s, will have microscopic cancers growing in our thyroid. Yet, without a blood supply, most of these cancers will never become dangerous. Dr. Judah Folkman, who was my mentor and who was the pioneer of the angiogenesis field, once called this "cancer without disease."
Ir tiesą sakant, mes greičiausiai nuolatos formuojame tokius mažyčius vėžio gumulėlius savo kūnuose. Žmonių, mirusių automobilių avarijose, skrodimo tyrimai parodė, kad beveik 40 procentų moterų tarp 40-ies ir 50-ies metų turi mikroskopinių vėžio darinių savo krūtyse. Beveik 50 procentų vyrų tarp 50-ies ir 60-ies turi mažyčių prostatos vėžio darinių. Ir tiesą pasakius, visi mes pasiekę 60-uosius savo gyvenimo metus turėsime mažyčių vėžio darinių augančių mūsų skydliaukėse. Ir visgi be kraujotakos, dauguma šių vėžio darinių niekados netaps pavojingais. Dr. Judah Folkman, kuris buvo mano mokytojas ir angiogenezės pradininkas, vadino šiuos darinius „vėžiu be ligos“.
So the body's ability to balance angiogenesis, when it's working properly, prevents blood vessels from feeding cancers. And this turns out to be one of our most important defense mechanisms against cancer. In fact, if you actually block angiogenesis and prevent blood vessels from ever reaching cancer cells, tumors simply can't grow up. But once angiogenesis occurs, cancers can grow exponentially. And this is actually how a cancer goes from being harmless, to being deadly. Cancer cells mutate, and they gain the ability to release lots of those angiogenic factors, natural fertilizer, that tip the balance in favor of blood vessels invading the cancer. And once those vessels invade the cancer, it can expand, it can invade local tissues, and the same vessels that are feeding tumors allow cancer cells to exit into the circulation as metastases. And unfortunately, this late stage of cancer is the one at which it's most likely to be diagnosed, when angiogenesis is already turned on, and cancer cells are growing like wild.
Tad kūno gebėjimas valdyti angiogenezės pusiausvyrą, kai šis veikia taisyklingai, apsaugo kraujagysles nuo vėžio maitinimo. Ir tai, pasirodo, yra vienas svarbiausių vidinių gynybos mechanizmų prieš vėžį. Tiesą sakant, sustabdžius angiogenezę ir visai neleidžiant kraujagyslėms pasiekti vėžio ląstelių, jokie augliai paprasčiausiai negalėtų užaugti. Tačiau, jei angiogenezė jau kartą įvyksta, vėžys gali augti eksponentiškai. Šiuo būdu vėžys dažniausiai ir virsta iš nekenksmingo mirtinu. Vėžio ląstelės mutuoja ir įgauna gebėjimą paleisti daugybę angiogenetinių stimuliantų – natūralių trąšų, sujaukiančių sveiką kraujagyslių kiekio balansą, leisdami vis daugiau jų pasiekti vėžį. O kuomet vis daugiau kraujagyslių ima pasiekti vėžį, šis ima didėti, apimdamas aplinkinius audinius. Ir tuomet tos pačios kraujagyslės, maitinančios auglius, leidžia vėžinėms ląstelėms patekti į kraujotaką metastazėmis. Ir deja, ši jau vėlyva vėžio stadija paprastai yra toji, kurią dabar gebame diagnozuoti, kai angiogenezė jau seniai įjungta, ir vėžys auga nežabojamu greičiu.
So, if angiogenesis is a tipping point between a harmless cancer and a harmful one, then one major part of the angiogenesis revolution is a new approach to treating cancer by cutting off the blood supply. We call this antiangiogenic therapy, and it's completely different from chemotherapy, because it selectively aims at the blood vessels that are feeding the cancers. We can do this because tumor blood vessels are unlike normal, healthy vessels we see in other places of the body -- they're abnormal, they're very poorly constructed, and because of that, they're highly vulnerable to treatments that target them. In effect, when we give cancer patients antiangiogenic therapy -- here, an experimental drug for a glioma, which is a type of brain tumor -- you can see that there are dramatic changes that occur when the tumor is being starved. Here's a woman with a breast cancer, being treated with the antiangiogenic drug called Avastin, which is FDA approved. And you can see that the halo of blood flow disappears after treatment.
Tad, jeigu angiogenezės pusiausvyra yra lemiantis veiksnys, ar vėžys nekenksmingas ar žalingas, tuomet didžioji angiogenezės revoliucija yra naujas požiūris į vėžio gydymą, nutraukiant kraujotaką. Mes tai vadiname antiangiogenezine terapija, ir ji visiškai kitokia nei chemoterapija, nes tikslingai taikosi į kraujagysles, kurios maitina vėžį. Ir mes galime ją taikyti tiksliai, nes auglio kraujagyslės skiriasi nuo normalių, sveikų kraujagyslių, kurias matome kitose kūno vietose. Jos nenormalios, labai prastai susijungusios, ir būtent dėl to – ypač pažeidžiamos mūsų gydymo metodams. Kuomet mes vėžiu sergantiesiems taikome antiangiogenezės terapiją – čia, paveikslėlyje, eksperimentinį vaistą gliomai, smegenų vėžio tipui – galite matyti, kokie dideli pokyčiai nutinka, kai auglys marinamas badu. Štai moteris, serganti krūties vėžiu, gydyta antiangiogeneziniu vaistu Avastin, jau patvirtintu FDA. Galite matyti, kaip kraujotakos ratas aplink auglį dingsta po gydymo.
Well, I've just shown you two very different types of cancer that both responded to antiangiogenic therapy. So a few years ago, I asked myself, "Can we take this one step further and treat other cancers, even in other species?" So here is a nine year-old boxer named Milo, who had a very aggressive tumor called a malignant neurofibroma growing on his shoulder. It invaded into his lungs. His veterinarian only gave him three months to live. So we created a cocktail of antiangiogenic drugs that could be mixed into his dog food, as well as an antiangiogenic cream, that could be applied on the surface of the tumor. And within a few weeks of treatment, we were able to slow down that cancer's growth, such that we were ultimately able to extend Milo’s survival to six times what the veterinarian had initially predicted, all with a very good quality of life. And we've subsequently treated more than 600 dogs. We have about a 60 percent response rate, and improved survival for these pets that were about to be euthanized.
Jums kątik parodžiau du skirtingo tipo vėžio atvejus, kurie abu reagavo į antiangiogenezinę terapiją. Tad prieš keletą metų aš savęs paklausiau, „ar galime žengti dar žingsnį pirmyn, ir gydyti kitas vėžio rūšis, netgi kitoms rūšims“? Matote devynerių metų bokserį Mailo, turėjusį itin agresyvų auglį, vadinamą piktybine neurofibroma, augančia jam iš peties. Auglys prasismelkė į plaučius. Šuns veterinaras prognozavo vos 3 mėnesius gyvenimo. Mes sumaišėme antiangiogenezinių vaistų kokteilį, kurį būtų galima įmaišyti į jo šuns maistą. Taip pat padarėme antiangiogenezinio kremo tepti auglį iš išorės. Po kelių savaičių gydymo, sugebėjome pristabdyti šio vėžio augimą prailgindami Mailo gyvenimą šešis kartus palyginus su veterinaro prognoze, ir visą tą laiką nesiskundžiant gyvenimo kokybe. Tęsdami bandymus gydėme daugiau nei 600 šunų. Maždaug 60 procentų atvejų pasiekėme teigiamą reakciją, prailgindami tų gyvūnų gyvenimą vietoje eutanazijos.
So let me show you a couple of even more interesting examples. This is 20-year-old dolphin living in Florida, and she had these lesions in her mouth that, over the course of three years, developed into invasive squamous cell cancers. So we created an antiangiogenic paste. We had it painted on top of the cancer three times a week. And over the course of seven months, the cancers completely disappeared, and the biopsies came back as normal.
Tad leiskite man parodyti jums keletą dar įdomesnių pavyzdžių. Čia 20-ies metų delfinė iš Floridos – burnoje ji turėjo sužeidimų, kurie per trejus metus virto piktybiniu plokščialąsteliniu vėžiu. Mes sumaišėme antiangiogenezinės pastos. Liepėme tepti ant vėžio tris kartus per savaitę. Per septynis mėnesius vėžys visiškai išnyko, ir biopsijos rezultatai vėžio neberodė.
Here's a cancer growing on the lip of a Quarter Horse named Guinness. It's a very, very deadly type of cancer called an angiosarcoma. It had already spread to his lymph nodes, so we used an antiangiogenic skin cream for the lip, and the oral cocktail, so we could treat from the inside as well as the outside. And over the course of six months, he experienced a complete remission. And here he is six years later, Guinness, with his very happy owner.
Matote vėžį, augantį ant lūpos arkliui, vardu Ginesas. Tai itin mirtino tipo vėžys, vadinamas angiosarkoma. Jis jau išplito į arklio limfmazgius. Mes patepėme antiangiogenezinio odos kremo ant lūpos ir sumaišėme vidinio vartojimo kokteilį gydyti iš vidaus tuo pat metu, kaip ir iš išorės. Per šešis mėnesius jis visiškai pagijo. Čia matote po šešerių metų Ginesą su laimingu šeimininku.
(Applause)
(Plojimai)
Now obviously, antiangiogenic therapy could be used for a wide range of cancers. And in fact, the first pioneering treatments for people as well as dogs, are already becoming available. There are 12 different drugs, 11 different cancer types. But the real question is: How well do these work in practice? So here's actually the patient survival data from eight different types of cancer. The bars represent survival time taken from the era in which there was only chemotherapy, or surgery, or radiation available. But starting in 2004, when antiangiogenic therapies first became available, you can see that there has been a 70 to 100 percent improvement in survival for people with kidney cancer, multiple myeloma, colorectal cancer, and gastrointestinal stromal tumors. That's impressive. But for other tumors and cancer types, the improvements have only been modest.
Tai parodė, kad antiangiogenezinė terapija gali būti naudojama daugybei vėžio rūšių. Laimei, pirmieji gydymo kursai žmonėms, kaip ir šunims, jau tampa prieinami. Išleista 12 skirtingų vaistų, 11-ai skirtingų vėžio tipų. Tačiau svarbiausias klausimas yra: Kaip gerai šis metodas veikia realybėje? Štai matote pacientų išgyvenimo statistiką nuo aštuonių skirtingų vėžio rūšių. Linijos vaizduoja išgyvenimo laiką tuo metu, kai vieninteliai gydymo metodai buvo chemoterapija, chirurgija arba radiacija. Bet nuo 2004-ųjų, kai pirmą kartą imta taikyti antiangiogenezinę terapiją, na, galite matyti, nuo 70-ies iki 100 procentų pailgėjusią išgyvenimo trukmę metais pacientų su inkstų vėžiu, daugybinėmis mielomomis, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei virškinimo trakto stromos navikais. Tai įspūdinga. Tačiau kitų rūšių augliams ir vėžio rūšims pagerėjimai buvo tik vidutiniai.
So I started asking myself, "Why haven't we been able to do better?" And the answer, to me, is obvious: we're treating cancer too late in the game, when it's already established, and oftentimes, it's already spread or metastasized. And as a doctor, I know that once a disease progresses to an advanced stage, achieving a cure can be difficult, if not impossible. So I went back to the biology of angiogenesis, and started thinking: Could the answer to cancer be preventing angiogenesis, beating cancer at its own game, so the cancers could never become dangerous? This could help healthy people, as well as people who've already beaten cancer once or twice, and want to find a way to keep it from coming back.
Tad aš ėmiau savęs klausti, „Kodėl mums nepavyko geriau“? Ir atsakymas man dabar akivaizdus: mes gydome vėžį smarkiai vėluodami, kai šis jau giliai įsišaknijęs, dažnai išplitęs ar metastazavęsis. Ir kaip daktaras žinau, kad kuomet liga pereina į pažengusią stadiją, pasiekti išgijimą gali būti itin sunku, dažnai neįmanoma. Tad aš grįžau prie angionezės biologijos ir ėmiau mąstyti: „galbūt vėžio išgydymas turėtų būti angiogenezės išvengimas, vėžį sustabdant jo paties priemonėmis, kad šis niekados negalėtų tapti pavojingas“? Tai galėtų padėti sveikiems žmonėms, taip pat tiems, kurie jau nugalėjo vėžį kartą ar jau net du kartus ir dabar nori rasti būdą neleisti šiam sugrįžti.
So to look for a way to prevent angiogenesis in cancer, I went back to look at cancer's causes. And what really intrigued me, was when I saw that diet accounts for 30 to 35 percent of environmentally-caused cancers. Now the obvious thing is to think about what we could remove from our diet, what to strip out, take away. But I actually took a completely opposite approach, and began asking: What could we be adding to our diet that's naturally antiangiogenic, and that could boost the body's defense system, and beat back those blood vessels that are feeding cancers? In other words, can we eat to starve cancer?
Norėdamas rasti būdą sustabdyti angiogenezę vėžiui, grįžau studijuoti vėžio priežasčių. Ir mano dėmesį prikaustė tai, kad mūsų dieta lemia nuo 30-ies iki 35-ių procentų išorės veiksnių lemtų vėžio atvejų. Vadinasi, akivaizdus kelias yra ieškoti, ką galėtume iš savo dietos pašalinti. Bet aš nusprendžiau pasukti visiškai priešinga kryptimi ir pradėjau klausti: „Ką mes galėtumėme pridėti prie savo mitybos, kas natūraliai turi antiangiogenezinių savybių, kad galėtų paskatinti kūno gynybos sistemą ir išjungti tas kraujagysles, kurios maitina vėžį“? Kitaip tariant: „ar mes galime valgydami numarinti vėžį“?
(Laughter)
Atsakymas yra taip.
Well, the answer is yes, and I'm going to show you how. And our search for this has taken us to the market, the farm and to the spice cabinet, because what we've discovered is that Mother Nature has laced a large number of foods and beverages and herbs with naturally-occurring inhibitors of angiogenesis.
Dabar jums parodysiu kaip. Mūsų paieškos mus nuvedė į turgų, ūkininkų ūkius ir prieskonių rinkėjus, mat atradome, kad motulė gamta nepagailėjo nemažai maisto, gėrimų ir žolelių, kupinų natūralių angiogenezės slopintojų.
Here's a test system we developed. At the center is a ring from which hundreds of blood vessels are growing out in a starburst fashion. And we can use this system to test dietary factors at concentrations that are obtainable by eating. Let me show you what happens when we put in an extract from red grapes. The active ingredient is resveratrol, it's also found in red wine. This inhibits abnormal angiogenesis, by 60 percent. Here's what happens when we added an extract from strawberries. It potently inhibits angiogenesis. And extract from soybeans. And here is a growing list of antiangiogenic foods and beverages that we're interested in studying. For each food type, we believe that there are different potencies within different strains and varietals. And we want to measure this because, well, while you're eating a strawberry or drinking tea, why not select the one that's most potent for preventing cancer?
Tad štai sukūrėme testavimo sistemą. Centre matote žiedą, iš kurio žvaigždiškai auga šimtai kraujagyslių. Šį darinį mes galime panaudoti išbandydami dietos poveikį maisto medžiagų kiekiais, kuriuos galime gauti valgydami. Leiskite man parodyti, kas nutinka, kuomet įlašiname raudonųjų vynuogių ekstrakto. Veiklioji jų medžiaga yra resveratrolis, taip pat randamas ir raudonąjame vyne. Jis slopina neįprastą angiogenezę 60-čia procentų. O čia – kas atsitinka, kai įpilame ekstrakto iš braškių. Jis netgi stipriau slopina angiogenezę. Ir sojų pupelių ekstraktas. O štai čia – augantis mūsų sąrašas antiangiogeneziškai veikiančio maisto ir gėrimų, kurių poveikį dar ketiname studijuoti išsamiau. Mes tikime, kad kiekviena maisto rūšis turi skirtingas galimybes, priklausančias nuo rūšių ir veislių. Mes norime jas visas išmatuoti, nes valgant braškes ar geriant arbatą, kodėl gi nepasirinkus tų produktų, kurie geriausiai padeda kūnui apsisaugoti nuo vėžio.
So here are four different teas that we've tested. They're all common ones: Chinese jasmine, Japanese sencha, Earl Grey and a special blend that we prepared, and you can see clearly that the teas vary in their potency, from less potent to more potent. But what's very cool is when we combine the two less potent teas together, the combination, the blend, is more potent than either one alone. This means there's food synergy.
Pažvelkite, išbandėme keturias skirtingas arbatos rūšis. Visos dažnos ir paplitusios: Kiniška jazminų, japoniška Senča, bergamotės arbata ir mūsų specialiai sukurtas mišinys. Galite aiškiai matyti, kad arbatos priešvėžiškai veikia nevienodai, išdėliotos nuo silpniausiai veikiančios iki stipriausios. Bet ypač džiugina, kad kuomet mes sumaišome dvi silpnai veikiančias arbatas kartu, mišinys – nauja rūšis tampa stipriau veikiančia už bet kurią rūšį atskirai. Tai reiškia, kad atskiri sveiki produktai gali tapti dar stipresniu mišiniu.
Here's some more data from our testing. Now in the lab, we can simulate tumor angiogenesis, represented here in a black bar. And using this system, we can test the potency of cancer drugs. So the shorter the bar, the less angiogenesis -- that's good. And here are some common drugs that have been associated with reducing the risk of cancer in people. Statins, nonsteroidal anti-inflammatory drugs, and a few others -- they inhibit angiogenesis, too. And here are the dietary factors going head-to-head against these drugs. You can see they clearly hold their own, and in some cases, they're more potent than the actual drugs. Soy, parsley, garlic, grapes, berries. I could go home and cook a tasty meal using these ingredients. Imagine if we could create the world's first rating system, in which we could score foods according to their antiangiogenic, cancer-preventative properties. And that's what we're doing right now.
Pateikiu jums daugiau duomenų iš mūsų bandymų. Šiuo metu aboratorijoje mes simuliuojame auglio angiogenezę, pavaizduotą juoda linija. Naudodami tą pačią sistemą galime išbandyti ir priešvėžinių vaistų veiksmingumą. Tad kuo trumpesnė linija, tuo mažiau angiogenezės – tuo geriau. Štai čia matote kai kuriuos įprastus vaistus, žmonių vartojamus sumažinti susirgimų vėžiu rizikai. Statinai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai ir kai kurie kiti, jie taip pat stabdo angiogenezę. O dabar matote maisto produktus išdėstytus šalia vaistų. Galite matyti, kad maistas aiškiai gali atstoti ir kai kuriais atvejais net pranokti specialiai pagamintus vaistus. Soja, petražolės, česnakas, vynuogės, uogos – grįžęs namo galiu išvirti kuo puikiausią patiekalą vien iš šių produktų. Tad įsivaizduokite, jei mes galėtumėme sukurti pirmąją pasaulyje reitingų skalę, kuria galėtumėme įvertinti maisto produktus pagal šių antiangiogenezines, priešvėžines savybes. Tiesą sakant, būtent tai mes šiuo metu ir darome.
Now, I've shown you a bunch of lab data, and so the real question is: What is the evidence in people that eating certain foods can reduce angiogenesis in cancer? Well, the best example I know is a study of 79,000 men followed over 20 years, in which it was found that men who consumed cooked tomatoes two to three times a week, had up to a 50 percent reduction in their risk of developing prostate cancer. Now, we know that tomatoes are a good source of lycopene, and lycopene is antiangiogenic. But what's even more interesting from this study, is that in those men who did develop prostate cancer, those who ate more servings of tomato sauce, actually had fewer blood vessels feeding their cancer. So this human study is a prime example of how antiangiogenic substances present in food and consumed at practical levels, can have an impact on cancer. And we're now studying the role of a healthy diet -- with Dean Ornish at UCSF and Tufts University -- the role of this healthy diet on markers of angiogenesis that we can find in the bloodstream.
Aš jums parodžiau daugybę laboratorinių bandymų duomenų, tačiau svarbiausias klausimas yra: ar turime įrodymų, kad žmonėms valgant tam tikrą maistą sumažėja angiogenezė (kraujotaka) vėžio ląstelėse? Geriausias pavyzdys, kurį žinau yra bandymas su 79.000-čiais vyrų, atliktas sekant jų mitybą 20 metų. Studija išsiaiškino, kad vyrai, vartoję virtus pomidorus 2-3 kartus per savaitę turėjo 50 procentų mažesnę riziką susirgti prostatos vėžiu. Taip, mes žinome, kad pomidorai yra geras likopeno šaltinis, o likopenas yra antiangiogeneziniškas. Tačiau itin įdomūs bandymo rezultatai, rodantys, kad iš vyrų, kurie vis dėlto susirgo prostatos vėžiu, mažiausiai vėžį maitinančių kraujagyslių turėjo tie, kurie su maistu vartojo daugiausiai pomidorų padažo. Tad šis tyrimas su žmonėmis yra pirmasis pavyzdys, kaip antiangiogenezinės medžiagos maiste, vartojamos kasdieniais kiekiais, gali daryti įtaką vėžiui. Todėl šiuo metu aš ir Dean Ornish, kartu su Kalifornijos bei Tufts universitetais studijuojame sveikos mitybos įtaką angiogenezės veiksniams žmogaus kraujotakoje.
Obviously, what I've shared with you has some far-ranging implications, even beyond cancer research. Because if we're right, it could impact consumer education, food services, public health and even the insurance industry. And in fact, some insurance companies are already beginning to think along these lines. Check out this ad from BlueCross BlueShield of Minnesota. For many people around the world, dietary cancer prevention may be the only practical solution, because not everybody can afford expensive end-stage cancer treatments, but everybody could benefit from a healthy diet based on local, sustainable, antiangiogenic crops.
Be abejo, informacija, kuria su jumis pasidalijau – svarbi ne tik vėžio tyrimams. Nes jeigu mes iš tiesų teisūs, turėtų keistis: vartotojų švietimas, maisto tiekimo paslaugos, požiūris į visuomenės sveikatą, netgi draudimo sutartys. Ir tiesą sakant, kai kurios draudimo įmonės jau pastebi mūsų žinių svarbą jų verslo rizikai. Pažvelkite į šią sveikatos draudimo įmonės reklamą Minesotoje. [valgykite daugiau vaisių ir daržovių šiandien, šviežių, šaldytų ar džiovintų] O daugumai žmonių visame pasaulyje, vėžio prevencija keičiant mitybą gali būti vienintelė prieinama išeitis. Ne kiekvienas išgali įsigyti brangius, aprobuotus vaistus nuo vėžio, tačiau kiekvienas gali patirti privalumus sveikos mitybos, pagrįstos vietiniais, neišsenkančiais antiangiogeneziškais produktais.
Now, finally, I've talked to you about food, and I've talked to you about cancer, so there's just one more disease that I have to tell you about, and that's obesity. Because it turns out that adipose tissue -- fat -- is highly angiogenesis-dependent. And like a tumor, fat grows when blood vessels grow. So the question is: Can we shrink fat by cutting off its blood supply? The top curve shows the body weight of a genetically obese mouse that eats nonstop until it turns fat, like this furry tennis ball.
Kalbėjau jums apie maistą, taip pat kalbėjau apie vėžį, bet galiausiai turiu jums papasakoti apie dar vieną ligą – nutukimą. Mat pasirodo, kad riebalinis audinys yra itin priklausomas nuo angiogenezės. Ir lygiai kaip auglys, riebalinis audinys auga kartu su kraujagyslėmis. Tad klausimas: ar galime sumažinti riebalinį audinį nutraukdami jam kraujotaką? Viršutinė kreivė rodo genetiškai į nutukimą linkusios nuolatos ėdančios pelės svorį, iki kol ji tampa stora lyg pūkuotas teniso kamuoliukas.
(Laughter)
Apatinė kreivė rodo sveikos pelės svorį.
And the bottom curve is the weight of a normal mouse.
Jeigu nutukusiai pelei duosime
If you take the obese mouse and give it an angiogenesis inhibitor, it loses weight. Stop the treatment, gains the weight back. Restart the treatment, loses the weight. Stop the treatment, it gains the weight back. And, in fact, you can cycle the weight up and down simply by inhibiting angiogenesis. So this approach that we're taking for cancer prevention may also have an application for obesity. The truly interesting thing about this is that we can't take these obese mice and make them lose more weight than what the normal mouse's weight is supposed to be. In other words, we can't create supermodel mice.
angiogenezę stabdančių medžiagų, ji ims praradinėti nereikalingą svorį. Gydymą sustabdome – svoris atauga. Gydome iš naujo – pelė vėl praranda svorį. Gydymą sustabdome – praranda svorį. Ir tiesą sakant, šį svorio ciklą galime valdyti paprasčiausiai vien stabdydami angiogenezę. Tad ši priemonė, kurią naudojame vėžio prevencijai, gali taip pat būti taikoma gydyti nutukimą. Nes pati įdomiausia šių tyrimų išvada yra ta, kad negalime priversti šių nutukusių pelių prarasti daugiau svorio negu turi sverti sveika pelė. Kitais žodžiais, mes negalime sukurti pelės manekenės.
(Laughter)
(Juokas)
And this speaks to the role of angiogenesis in regulating healthy set points.
Tai ir apibendrina angiogenezės svarbą reguliuojant įvairias pusiausvyras, siekiant išlaikyti sveiką kūną.
Albert Szent-Györgi once said, "Discovery consists of seeing what everyone has seen, and thinking what no one has thought."
Albert Szent-Gyorgi kartą pasakė: „Atradimas susideda iš žiūrėjimo ten, kur jau visi žiūrėjo, ir minčių, kurios dar niekam nekilo“.
I hope I've convinced you that for diseases like cancer, obesity and other conditions, there may be a great power in attacking their common denominator: angiogenesis. And that's what I think the world needs now.
Tikiuosi, kad jus įtikinau, jog tokias ligas, kaip vėžys, nutukimas, bei kai kurias kitas galima nugalėti taikantis į jų bendrą pirminę priežastį – angiogenezę. Manau, kad šiuo metu pasauliui reikia kovoti su šiuo visų bendru priešu. Ačiū.
Thank you.
(Plojimai)
(Applause)
June Cohen: I have a quick question for you.
June Cogen: Taigi, šie vaistai nėra dar plačiai,
JC: So these drugs aren't exactly in mainstream cancer treatments right now. For anyone out here who has cancer, what would you recommend? Do you recommend pursuing these treatments now, for most cancer patients?
visuotinai taikomi gydyti vėžį šiuo metu. Ką galite rekomenduoti visiems tiems, kurie serga vėžiu? Ar rekomenduotumėte ieškoti jūsų būdo prieš vėžį daugumai sergančiųjų?
William Li: There are antiangiogenic treatments that are FDA approved, and if you're a cancer patient, or working for one or advocating for one, you should ask about them. And there are many clinical trials. The Angiogenesis Foundation is following almost 300 companies, and there are about 100 more drugs in that pipeline. So, consider the approved ones, look for clinical trials, but then between what the doctor can do for you, we need to start asking what can we do for ourselves. This is one of the themes I'm talking about: We can empower ourselves to do the things that doctors can't do for us, which is to use knowledge and take action. And if Mother Nature has given us some clues, we think there might be a new future in the value of how we eat, and what we eat is really our chemotherapy three times a day.
William Li: Na, jau yra antiangiogenezinių gydymo būdų, oficialiai patvirtintų FDA. Ir jei sergate vėžiu ar dirbate su sergančiu, galite patarti tokiam pacientui: turėtumėte pasiteirauti dėl tokių vaistų. Yra atlikta daug klinikinių tyrimų. Andrew fondas šiuo metu seka beveik 300 vaistus gaminančių įmonių progresą, ir daugiau negu 100 vaistų jau ketinama patiekti į rinką. Tad rinkitės jau išbandytus, kliniškai patvirtintus vaistus, tačiau be to, ką gali pasiūlyti daktaras, privalome pradėti klausti savęs, ką galime padaryti patys sau. Viena pagrindinių mano kalbėjimo temų ir yra tai, kad galime patys rūpintis tuo, kuo gydytojai mūsų negali aprūpinti, tai yra žiniomis ir valia maitintis vardan sveikatos. Ir jei motulė gamta mums pateikė teisingas užuominas, manome, kad ateityje mūsų valgis įgis keleriopai didesnę vertę. Nes tai, ką valgome, iš tiesų yra mūsų chemoterapija triskart per dieną.
JC: Right. And along those lines, for people who might have risk factors for cancer, would you recommend pursuing any treatments prophylactically, or simply pursuing the right diet, with lots of tomato sauce?
JC: Taip. Ir tęsiant mintį, žmonėms, kurie neserga, tačiau yra padidintos rizikos grupėje, ar rekomenduotumėte naudoti profilaktines priemones, o galbūt tiesiog pakeisti dietą įtraukiant galybę pomidorų padažo?
WL: Well, you know, there's abundant epidemiological evidence, and I think in the information age, it doesn't take long to go to a credible source like PubMed, the National Library of Medicine, to look for epidemiological studies for cancer risk reduction based on diet and based on common medications. And that's certainly something that anybody can look into.
WL: Na, žinote, egzistuoja daugybė epidemiologinių įrodymų. Ir manau, šiame informacijos amžiuje netenka ilgai ieškoti patikimų šaltinių, tokių kaip Pubmed, Nacionalinė medicinos biblioteka, kur galima rasti epidemiologines studijas apie vėžio rizikos sumažinimą, paremtą dieta, panašia į plačiai vartojamus medikamentus. Tikrai bet kas gali savarankiškai tuo pasidomėti.
JC: Okay. Well, thank you so much.
JC: Gerai. Labai Jums ačiū.
(Applause)
(Plojimai)