It's wonderful to be here to talk about my journey, to talk about the wheelchair and the freedom it has bought me.
Džiaugiuosi, būdama čia ir galėdama papasakoti apie savo kelionę, papasakoti apie neįgaliojo vežimėlį ir apie laisvę, kurią jis man suteikė.
I started using a wheelchair 16 years ago when an extended illness changed the way I could access the world. When I started using the wheelchair, it was a tremendous new freedom. I'd seen my life slip away and become restricted. It was like having an enormous new toy. I could whiz around and feel the wind in my face again. Just being out on the street was exhilarating.
Vežimėlyje atsidūriau prieš 16-a metų, kuomet užsitęsusi liga pakeitė tai, kaip aš galiu pasiekti pasaulį. Atsidūrusi vežimėlyje, susidūriau su nežmoniškai didele nauja laisve. Mačiau, kaip mano gyvenimas slysta iš po kojų ir tampa apribotu. Tarsi turėtumei naują nežmoniškai didelį žaislą. Galėjau sukiotis aplink ir vėl jausti vėją, pučiantį man į veidą. Vien būti gatvėje buvo neįprasta.
But even though I had this newfound joy and freedom, people's reaction completely changed towards me. It was as if they couldn't see me anymore, as if an invisibility cloak had descended. They seemed to see me in terms of their assumptions of what it must be like to be in a wheelchair. When I asked people their associations with the wheelchair, they used words like "limitation," "fear," "pity" and "restriction." I realized I'd internalized these responses and it had changed who I was on a core level. A part of me had become alienated from myself. I was seeing myself not from my perspective, but vividly and continuously from the perspective of other people's responses to me.
Bet net jei aš ir turėjau šį naujai atrastą džiaugsmą ir laisvę, žmonių reakcija į mane visiškai pasikeitė. Tarsi jie negalėjo manęs daugiau matyti, tarsi koks nematomumo apsiaustas nusileido ant manęs. Atrodė, kad jie mane mato per savo matymą ir turimas nuostatas, kaip turėčiau jaustis sėdėdama vežimėlyje. Kuomet aš paklausiau žmonių, kokios jų asociacijos susijusios su vežimėliu, jie minėjo tokius žodžius, kaip "ribotumas", "baimė", "gailestis" ir "suvaržymas". Aš suvokiau, kad aš perėmiau šiuos atsakymus ir tai iš esmės pakeitė, kuo esu. Dalis manęs atsiribojo nuo pačios savęs. Matydavau save ne iš savo perspektyvos, bet nuolatos ir aiškiai remdamasi kitų žmonių nuomonėmis apie mane.
As a result, I knew I needed to make my own stories about this experience, new narratives to reclaim my identity.
To pasekoje aš supratau, kad privalau kurti savo istorijas apie šią patirtį ir kartu naujas istorijas. Tokiu būdu siekdama susigrąžinti savo tapatybę.
["Finding Freedom: 'By creating our own stories we learn to take the texts of our lives as seriously as we do 'official' narratives.' — Davis 2009, TEDx Women"]
{"Surandant laisvę: 'Kurdami savo pačių istorijas mes mokomės priimti gyvenimą taip pat rimtai kaip "tikras" istorijas', - Davis 2009, TEDxWomen"}
I started making work that aimed to communicate something of the joy and freedom I felt when using a wheelchair -- a power chair -- to negotiate the world. I was working to transform these internalized responses, to transform the preconceptions that had so shaped my identity when I started using a wheelchair, by creating unexpected images. The wheelchair became an object to paint and play with. When I literally started leaving traces of my joy and freedom, it was exciting to see the interested and surprised responses from people. It seemed to open up new perspectives, and therein lay the paradigm shift. It showed that an arts practice can remake one's identity and transform preconceptions by revisioning the familiar.
Aš pradėjau daryti tai, kuo siekiau kažką pasakyti, kas buvo kupina džiaugsmo ir laisvės, kurią jaučiau naudodama vežimėlį, šį galios vežimėlį - siekdama įveikti pasaulį. Aš dirbau tam, kad pakeisčiau šias perimtas kitų žmonių nuostatas, kad pakeisčiau išankstinius nusistatymus, kurie taip suformavo mano tapatybę, kuomet aš pradėjau naudoti vežimėlį ir kūriau netikėtus vaizdus. Vežimėlis tapo objektu, kurį buvo galima dažyti ar su kuriuo buvo galima žaisti. Kuomet aš tikrąja to žodžio prasme pradėjau palikinėti savo džiaugsmo ir laisvės pėdsakus, buvo įdomu stebėti susidomėjusias ir nustebusias žmonių reakcijas. Tai man suteikė galimybę atverti naujas perspektyvas ir pakeisti nusistovėjusias nuostatas. Visa tai parodė, kad meninė veikla gali pakeisti žmogaus tapatybę ir kuomet persvarstai nusistovėjusią praktiką, tai gali pakeisti išankstines nuostatas.
So when I began to dive, in 2005, I realized scuba gear extends your range of activity in just the same way as a wheelchair does, but the associations attached to scuba gear are ones of excitement and adventure, completely different to people's responses to the wheelchair.
Kai 2005-aisiais metais pradėjau nardyti, supratau, kad nardymo įranga išplečia tavo veiklos ribas lygiai taip pat kaip vežimėlis, bet asociacijos susijusios su nardymo įranga yra azartas ir nuotykis, absoliučiai skirtingai nuo žmonių atsiliepimų apie vežimėlį.
So I thought, "I wonder what'll happen if I put the two together?" (Laughter) (Applause) And the underwater wheelchair that has resulted has taken me on the most amazing journey over the last seven years.
Taigi pagalvojau: "Aš klausiu savęs, kas atsitiks, jeigu juos abu sujungsiu?". (Juokas) (Plojimai) Pagamintas povandeninis vežimėlis suteikė man galimybę nukeliauti į pačią nuostabiausią kelionę per paskutinius septynerius metus.
So to give you an idea of what that's like, I'd like to share with you one of the outcomes from creating this spectacle, and show you what an amazing journey it's taken me on.
Taigi norėdama parodyti Jums kaip tai atrodo, dalinuosi vienu iš rezultatų, kaip buvo kuriamas šis pasirodymas, ir noriu parodyti Jums į kokią nuostabią kelionę jis mane nuvedė.
(Music)
(Muzika)
(Applause)
(Plojimai)
It is the most amazing experience, beyond most other things I've experienced in life. I literally have the freedom to move in 360 degrees of space and an ecstatic experience of joy and freedom.
Tai yra pati nuostabiausia patirtis, aukščiau visų kitų dalykų, kuriuos patyriau gyvenime. Aš tikrąja to žodžio prasme turiu laisvę judėti 360 laipsnių kampu erdvėje ir patiriu begalinį džiaugsmą ir laisvę.
And the incredibly unexpected thing is that other people seem to see and feel that too. Their eyes literally light up, and they say things like, "I want one of those," or, "If you can do that, I can do anything."
O labiausiai neįtikėtinas dalykas yra tas, kad atrodo, kad ir kiti žmonės taip pat tai mato ir jaučia. Jų akys tikrąja to žodžio prasme užsidega, jie sako: "Aš noriu tokio pačio" arba "Jeigu tu gali tai padaryti, tai aš galiu padaryti bet ką".
And I'm thinking, it's because in that moment of them seeing an object they have no frame of reference for, or so transcends the frames of reference they have with the wheelchair, they have to think in a completely new way. And I think that moment of completely new thought perhaps creates a freedom that spreads to the rest of other people's lives. For me, this means that they're seeing the value of difference, the joy it brings when instead of focusing on loss or limitation, we see and discover the power and joy of seeing the world from exciting new perspectives. For me, the wheelchair becomes a vehicle for transformation. In fact, I now call the underwater wheelchair "Portal," because it's literally pushed me through into a new way of being, into new dimensions and into a new level of consciousness.
Ir aš galvoju, kad taip yra todėl, kad tą minutę kai jie pamato objektą, kuriam neturi konkretaus įvardinimo ir tai peržengia visas ribas, kurias jie sieja su vežimėliu, jie turi pradėti galvoti absoliučiai kitaip. Galvoju, kad būtent tas absoliučiai naujos ir kitokios minties momentas tikriausiai ir sukuria laisvę, kuri perteikiama kitų žmonių gyvenimams. Man tai reiškia, kad jie mato kokia yra kitokio mąstymo vertė bei mato džiaugsmą, kurį gauni, kada vietoje to susitelkimo į praradimą ar apribojimus mes matome ir atrandame galią ir džiaugsmą ir pradedame matyti pasaulį iš jaudinančių naujų perspektyvų. Man vežimėlis tampa pokyčio priemone. Iš tikrųjų dabar povandeninį vežimėlį aš vadinu "Vartais", todėl, kad tai iš esmės pastūmėjo mane link naujo gyvenimo, atvėrė naujas dimensijas ir naują sąmoningumo lygmenį.
And the other thing is, that because nobody's seen or heard of an underwater wheelchair before, and creating this spectacle is about creating new ways of seeing, being and knowing, now you have this concept in your mind. You're all part of the artwork too.
Kitas dalykas yra tas, kad vien todėl, kad niekas nematė ar negirdėjo apie povandeninį vežimėlį prieš tai ir šio pasirodymo kūrimas yra naujų būdų matyti, būti ir žinoti kūrimas, dabar Jus įsivaizduojate apie ką tai. Jūs visi taip pat esate šio meno kūrinio dalis.
(Applause)
(Plojimai)