Khan Academy is most known for its collection of videos, so before I go any further, let me show you a little bit of a montage.
Khano Akademija geriausiai žinoma dėl savo videopamokų, todėl iš pradžių norėčiau parodyti jums kelias ištraukas.
(Video) Salman Khan: So the hypotenuse is now going to be five. This animal's fossils are only found in this area of South America -- a nice clean band here -- and this part of Africa. We can integrate over the surface, and the notation usually is a capital sigma. National Assembly: They create the Committee of Public Safety, which sounds like a very nice committee. Notice, this is an aldehyde, and it's an alcohol. Start differentiating into effector and memory cells. A galaxy. Hey! There's another galaxy. Oh, look! There's another galaxy. And for dollars, is their 30 million, plus the 20 million dollars from the American manufacturer. If this does not blow your mind, then you have no emotion.
(Vaizdo įrašas) Salmanas Khanas: Taigi, įžambinės ilgis turi būti penki. Šių gyvūnų fosilijos Pietų Amerikoje randamos tik šioje teritorijoje – šiame gražiame lygiame ruože – ir šioje Afrikos dalyje. Galime apskaičiuoti paviršiaus plotą, integralas paprastai žymimas didžiąja sigma. Nacionalinė Asamblėja. Jie sukuria Visuomenės saugumo komitetą, kurio pavadinimas skamba labai gražiai. Atkreipkite dėmesį – čia yra aldehidas, o čia yra alkoholis. Pradeda diferencijuotis į efektorius ir atminties ląsteles. Galaktika. Ei – čia dar viena galaktika. Žiūrėkite, dar viena galaktika. 30 milijonų jų dolerių plius 20 milijonų Amerikos gamintojo dolerių. Jeigu tai jūsų nepritrenkia, vadinasi jūs visiškai neturite emocijų.
(Laughter)
(Juokas)
(Applause)
(Plojimai)
(Live) SK: We now have on the order of 2,200 videos, covering everything from basic arithmetic, all the way to vector calculus, and some of the stuff that you saw up there. We have a million students a month using the site, watching on the order of 100 to 200,000 videos a day. But what we're going to talk about in this is how we're going to the next level. But before I do that, I want to talk a little bit about really just how I got started. And some of you all might know, about five years ago, I was an analyst at a hedge fund, and I was in Boston, and I was tutoring my cousins in New Orleans, remotely. And I started putting the first YouTube videos up, really just as a kind of nice-to-have, just kind of a supplement for my cousins, something that might give them a refresher or something.
Dabar mes iš viso turime 2200 videopamokų – pradedant aritmetikos pradmenimis ir baigiant vektoriniu skaičiavimu, taip pat kitų dalykų pamokas, kurias matėte. Šia interneto svetaine per mėnesį naudojasi milijonas mokinių, per dieną peržiūrima nuo 100 iki 200 tūkstančių videopamokų. Norėčiau papasakoti apie tai, kaip mes ketiname pereiti į naują lygį. Tačiau prieš tai noriu trumpai papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo. Galbūt kai kurie jau žinote. Prieš penkerius metus dirbau analitiku rizikos draudimo fonde. Dirbau Bostone ir kartu nuotoliniu būdu padėjau mokytis savo pusbroliams Naujajame Orleane. Pirmąsias pamokas į Youtube įkėliau kaip pravartų dalyką, tiesiog kaip pamokos priedą savo pusbroliams, kaip priminimą ar kartojamąjį kursą.
And as soon as I put those first YouTube videos up, something interesting happened. Actually, a bunch of interesting things happened. The first was the feedback from my cousins. They told me that they preferred me on YouTube than in person.
Kai pirmąsias videopamokas įkėliau į Youtube, atsitiko kažkas įdomaus – tiesą sakant, daug įdomių dalykų atsitiko. Pirmasis – tai mano pusbrolių nuomonė. Jie man pasakė, kad Youtube mano pamokos jiems patinka labiau, negu tiesioginės.
(Laughter)
(Juokas)
And once you get over the backhanded nature of that, there was actually something very profound there. They were saying that they preferred the automated version of their cousin to their cousin. At first it's very unintuitive, but when you think about it from their point of view, it makes a ton of sense. You have this situation where now they can pause and repeat their cousin, without feeling like they're wasting my time. If they have to review something that they should have learned a couple of weeks ago, or maybe a couple of years ago, they don't have to be embarrassed and ask their cousin. They can just watch those videos; if they're bored, they can go ahead. They can watch at their own time and pace. Probably the least-appreciated aspect of this is the notion that the very first time that you're trying to get your brain around a new concept, the very last thing you need is another human being saying, "Do you understand this?" And that's what was happening with the interaction with my cousins before, and now they can just do it in the intimacy of their own room.
Ir kai susitaikiau su tokiu akibrokštu, supratau, kad čia slypi nuostabios galimybės. Jie sakė, kad jiems labiau patinka automatizuotas pusbrolio variantas, negu pats pusbrolis. Iš pradžių toks mokymas atrodė labai negyvas, tačiau pažvelgęs mokinių akimis suradau labai daug privalumų. Dabar jie gali savo pusbrolį sustabdyti, perklausyti – be nerimo, kad gaišina mano laiką. Jeigu jiems tektų pasikartoti, ko mokėsi prieš kelias savaites, o gal net prieš porą metų, jiems nereikėtų gėdytis ir prašyti savo pusbrolio. Jie galėtų tiesiog peržiūrėti videopamokas. Kai nuobodu, gali peršokti. Jie gali tai žiūrėti patogiu laiku, savu tempu. Ir matyt mažiausiai įvertintas privalumas yra tas, kad tik pradėjus mokytis naujos temos, patį pirmutinį kartą bandant išsiaiškinti naujus dalykus, niekas neužduos mažiausiai reikalingo klausimo: „Ar supranti?" Būtent taip iki tol vyko mūsų bendravimas su pusbroliais. O dabar jie gali tuo užsiimti jaukiai, savo kambaryje.
The other thing that happened is -- I put them on YouTube just -- I saw no reason to make it private, so I let other people watch it, and then people started stumbling on it, and I started getting some comments and some letters and all sorts of feedback from random people around the world. These are just a few. This is actually from one of the original calculus videos. Someone wrote it on YouTube, it was a YouTube comment: "First time I smiled doing a derivative."
Kitas nutikęs dalykas – kai videopamokas įdėjau į Youtube, nemačiau priežasties, kodėl jos turėtų būti privačios, todėl leidau jas žiūrėti ir kitiems. Ir žmonės jas užtikdavo. Pradėjo plūsti komentarai ir laiškai, įvairiausi atsiliepimai iš viso pasaulio. Štai tik keli. Šis – apie vieną iš pirmųjų skaičiavimo videopamokų. Kažkas parašė tiesiai Youtube – tai buvo Youtube komentaras: „Pirmą kartą skaičiuodamas išvestines šypsojausi."
(Laughter)
(Juokas)
Let's pause here. This person did a derivative, and then they smiled.
Stabtelkime čia. Šis žmogus pirmiausia apskaičiavo išvestinę, o paskui šypsojosi.
(Laughter)
Paskui kaip atsiliepimą į šį komentarą – tą žymi saitas
In response to that same comment -- this is on the thread, you can go on YouTube and look at the comments -- someone else wrote: "Same thing here. I actually got a natural high and a good mood for the entire day, since I remember seeing all of this matrix text in class, and here I'm all like, 'I know kung fu.'"
(galite nueiti į Youtube ir patys perskaityti šiuos komentarus) – kažkas parašė: „Ir man taip pat. Tiesą sakant, pakėlė nuotaiką visai dienai. Kadangi mokantis klasėje visi tekstai buvo ne ką aiškesni nei „Matricoje", čia pasijutau tarsi būčiau įvaldęs „kung-fu".
(Laughter)
(Juokas)
We get a lot of feedback along those lines. This clearly was helping people. But then, as the viewership kept growing and kept growing, I started getting letters from people, and it was starting to become clear that it was more than just a nice-to-have. This is just an excerpt from one of those letters: "My 12 year-old son has autism, and has had a terrible time with math. We have tried everything, viewed everything, bought everything. We stumbled on your video on decimals, and it got through. Then we went on to the dreaded fractions. Again, he got it. We could not believe it. He is so excited." And so you can imagine, here I was, an analyst at a hedge fund -- it was very strange for me to do something of social value.
Ir daug daug įvairių atsiliepimų. Videopamokos neabejotinai buvo naudingos. Peržiūrų skaičius augo ir augo, vartotojai atsiųsdavo laiškus, ir buvo aiškiai matyti, kad videopamokos buvo kažkas daugiau, nei gražus priedas. Čia yra ištrauka iš vieno laiško. „Mano 12-metis sūnus yra autistas, jam visiškai nesisekė matematika. Išbandėme viską, žiūrėjome viską, pirkome viską. Tačiau kai užtikome jūsų įrašą apie dešimtainę sistemą, įvyko persilaužimas. Paskui jis perėjo prie trupmenų. Ir vėl – viską suprato. Negalėjome patikėti. Jis jautė tokį pakylėjimą!" Ar galite įsivaizduoti – buvau rizikos draudimo fondo analitikas. Man buvo neįprasta daryti kažką naudinga visuomenei.
(Laughter)
(Juokas)
(Applause)
(Plojimai)
But I was excited, so I kept going. And then a few other things started to dawn on me; that not only would it help my cousins right now, or these people who were sending letters, but that this content will never grow old, that it could help their kids or their grandkids. If Isaac Newton had done YouTube videos on calculus, I wouldn't have to.
Jaučiau pasitenkinimą, todėl darbą tęsiau. Vėliau atėjo suvokimas, kad tai naudinga ne tik mano pusbroliams dabar, arba žmonėms, kurie man rašo laiškus, – suvokiau, kad ši medžiaga niekada nepasens, kad ji gali būti naudinga ir jų vaikams, ir jų vaikų vaikams. Jeigu Izaokas Niutonas būtų sukėlęs į Youtube skaičiavimo pamokas, man nereikėtų to daryti.
(Laughter)
(Juokas)
Assuming he was good. We don't know.
Su sąlyga, kad jis skaičiavo gerai. To nežinome.
(Laughter)
(Juokas)
The other thing that happened -- and even at this point, I said, "OK, maybe it's a good supplement. It's good for motivated students. It's good for maybe home-schoolers." But I didn't think it would somehow penetrate the classroom. Then I started getting letters from teachers, and the teachers would write, saying, "We've used your videos to flip the classroom. You've given the lectures, so now what we do --" And this could happen in every classroom in America tomorrow -- "what I do is I assign the lectures for homework, and what used to be homework, I now have the students doing in the classroom."
Tuomet mąsčiau, kad videopamokos gali būti gera papildoma mokymo priemonė. Naudinga motyvuotiems mokiniams. Galbūt dar tiems, kurie mokosi namuose. Bet negalvojau, kad jos galėtų atrasti vietą klasėse. Bet pradėjau gauti mokytojų laiškus. Mokytojai rašė, kad videopamokos pakeitė mokymą klasėse. Medžiaga išdėstoma videopamokoje, tad ką jiems dabar daryti?.. ...taip rytoj gali nutikti bet kurioje Amerikos mokyklos klasėje, „todėl dabar namų darbams skiriu užduotį susipažinti su nauja tema, o tai, kas anksčiau buvo daroma namuose, dabar vyksta pamokų metu klasėje."
And I want to pause here --
Čia noriu stabtelėti.
(Applause)
(Plojimai)
I want to pause here, because there's a couple of interesting things. One, when those teachers are doing that, there's the obvious benefit -- the benefit that now their students can enjoy the videos in the way that my cousins did, they can pause, repeat at their own pace, at their own time. But the more interesting thing -- and this is the unintuitive thing when you talk about technology in the classroom -- by removing the one-size-fits-all lecture from the classroom, and letting students have a self-paced lecture at home, then when you go to the classroom, letting them do work, having the teacher walk around, having the peers actually be able to interact with each other, these teachers have used technology to humanize the classroom. They took a fundamentally dehumanizing experience -- 30 kids with their fingers on their lips, not allowed to interact with each other. A teacher, no matter how good, has to give this one-size-fits-all lecture to 30 students -- blank faces, slightly antagonistic -- and now it's a human experience, now they're actually interacting with each other.
Noriu trumpam sustoti, nes su tuo susiję keli įdomūs dalykai. Pirma, kai mokytojai pasirenka tokį būdą, yra akivaizdi nauda – nauda mokiniams, nes videopamokomis jie gali naudotis kaip ir mano pusbroliai: sustabdyti, pakartoti jiems reikalingu tempu, jiems patogiu laiku. Bet dar įdomesnis dalykas yra tas, kad nauja technologija leidžia atsisakyti tokio mokymo būdo, kada tema aiškinama bendrai visai klasei, neįvertinant mokinių individualumo, videopamokos leidžia kiekvienam klausytis ir mokytis savo tempu, o mokykloje atlikti užduotis, ir prireikus pasiklausti mokytojo ar klasės draugų; nauja technologija padėjo humanizuoti mokymąsi. Visiškai dehumanizuotą modelį – kada klasėje sėdi 30 vaikų, privalančių tylėti ir nebendrauti vieni su kitais; kada mokytojas, koks puikus jis bebūtų, turi pamoką išaiškinti taip, kad suprastų visi 30 mokinių, – nebyliais veidais, priešiškai nusiteikę... O šiuo atveju – humaniškas mokymasis. Dabar jie gali bendrauti vieni su kitais.
So once the Khan Academy -- I quit my job, and we turned into a real organization -- we're a not-for-profit -- the question is, how do we take this to the next level? How do we take what those teachers were doing to its natural conclusion? And so, what I'm showing over here, these are actual exercises that I started writing for my cousins. The ones I started were much more primitive. This is a more competent version of it. But the paradigm here is, we'll generate as many questions as you need, until you get that concept, until you get 10 in a row. And the Khan Academy videos are there. You get hints, the actual steps for that problem, if you don't know how to do it. The paradigm here seems like a very simple thing: 10 in a row, you move on. But it's fundamentally different than what's happening in classrooms right now.
Taigi, atsiradus Khano Akademijai, aš išėjau iš savo darbo ir tapome tikra organizacija – nesiekiančia pelno. Kyla klausimas – kaip tuomet pakilsime į naują lygį? Kaip suderinti mokytojų patirtį su nauja praktika? Dabar jums rodau, kaip atrodė pratimai, kai mokiau savo pusbrolius. Pirmosios videopamokos atrodė daug paprasčiau. Štai čia – patobulinta versija. Tačiau principas išlieka tas pats – iškelti tiek klausimų, kiek jų reikia temai suprasti, kol iš eilės teisingai atsakysite į dešimt klausimų. Ir Khano Akademijoje galima rasti sprendimų užuominų, patarimų, kaip išspręsti vieną ar kitą uždavinį, jei nežinai, kaip tai padaryti. Paradigma labai paprasta: dešimt teisingų atsakymų iš eilės – ir eini toliau. Tačiau tai iš esmės skiriasi nuo to, kas dabar vyksta mokyklose. Tradicinėje klasėje
In a traditional classroom, you have homework, lecture, homework, lecture, and then you have a snapshot exam. And that exam, whether you get a 70 percent, an 80 percent, a 90 percent or a 95 percent, the class moves on to the next topic. And even that 95 percent student -- what was the five percent they didn't know? Maybe they didn't know what happens when you raise something to the zeroth power. Then you build on that in the next concept. That's analogous to -- imagine learning to ride a bicycle. Maybe I give you a lecture ahead of time, and I give you a bicycle for two weeks, then I come back after two weeks, and say, "Well, let's see. You're having trouble taking left turns. You can't quite stop. You're an 80 percent bicyclist." So I put a big "C" stamp on your forehead --
atlieki kelis namų darbus, namų darbai, pamoka, namų darbai, pamoka – o paskui žinių patikrinimas. Ir nepriklausomai nuo to, ar teisingai atlikai 70, 80, 90 ar 95 procentus užduočių – visa klasė eina prie naujos temos. Net jei studentas teisingai atliko 95 procentus užduočių, kas slepiasi po tais likusiais 5 procentais, ko jis nežinojo? Galbūt nežinojo, kaip pakelti nuliniu laipsniu. Nors tai būtina žinoti mokantis naują temą. Įsivaizduokite, kad jus moko važiuoti dviračiu. Jūs išklausote pamoką ir dviem savaitėms gaunate dviratį. Po dviejų savaičių išgirstate: „Įvertinkime. Prastai sekasi posūkiai į kairę. Nemokate švelniai stabdyti. Esate 80 procentų dviratininkas". Jums ant kaktos ryškiai užrašomas vertinimas „C",
(Laughter)
o paskui išgirstate: „O dabar mokysimės važiuoti ant vieno rato".
and then I say, "Here's a unicycle."
(Laughter)
Kaip juokingai beatrodytų,
But as ridiculous as that sounds, that's exactly what's happening in our classrooms right now. And the idea is you fast forward and good students start failing algebra all of the sudden, and start failing calculus all of the sudden, despite being smart, despite having good teachers, and it's usually because they have these Swiss cheese gaps that kept building throughout their foundation. So our model is: learn math the way you'd learn anything, like riding a bicycle. Stay on that bicycle. Fall off that bicycle. Do it as long as necessary, until you have mastery. The traditional model, it penalizes you for experimentation and failure, but it does not expect mastery. We encourage you to experiment. We encourage you to fail. But we do expect mastery.
būtent taip dabar vyksta mokymasis mūsų klasėse. Sparčiai judate pirmyn, bet netikėtai geri mokiniai pradeda daryti algebros klaidas, skaičiavimo klaidas, nors jie sumanūs, nors turėjo gerus mokytojus. Taip atsitinka dėl to, kad jų žiniose liko spragų, kai jie mokėsi dalyko pagrindų. Todėl mūsų modelyje matematikos mokaisi taip, kaip ir bet ko kito – kaip važiuoti dviračiu. Užlipi ant dviračio. Nukrenti. Ir tai darai tol, kol išmoksti gerai važiuoti. Tradiciniame modelyje skiriami baudos taškai už eksperimentavimą ir klaidas, jame nesiekiama, kad dalyką išmoktum tobulai. Mes skatiname eksperimentuoti. Klysti. Bet mūsų lūkestis – dalyką turi išmokti tobulai.
This is just another one of the modules. This is trigonometry. This is shifting and reflecting functions. And they all fit together. We have about 90 of these right now. You can go to the site right now, it's all free, not trying to sell anything. But the general idea is that they all fit into this knowledge map. That top node right there, that's literally single-digit addition, it's like one plus one is equal to two. The paradigm is, once you get 10 in a row on that, it keeps forwarding you to more and more advanced modules.
Čia dar vienas modulis. Trigonometrija. Poslinkio ir atvirkštinės funkcijos. Viskas tarpusavyje susiję. Dabar iš viso yra apie 90 modulių, Galite nueiti į interneto svetainę. Tai nemokama. Nesistengiame kažką parduoti. Esminė idėja ta, kad viskas turi savo vietą šiame žinių žemėlapyje. Pačiame viršuje yra vienaženklių skaičių sudėtis. Vienas plius vienas lygu du. Pamatinis principas yra tas, kad teisingai atlikęs iš eilės dešimt užduočių gali pereiti prie sudėtingesnių modulių. Šiame turinio medyje sulig kiekvienu žingsniu
Further down the knowledge map, we're getting into more advanced arithmetic. Further down, you start getting into pre-algebra and early algebra. Further down, you start getting into algebra one, algebra two, a little bit of precalculus. And the idea is, from this we can actually teach everything -- well, everything that can be taught in this type of a framework. So you can imagine -- and this is what we are working on -- from this knowledge map, you have logic, you have computer programming, you have grammar, you have genetics, all based off of that core of, if you know this and that, now you're ready for this next concept. Now that can work well for an individual learner, and I encourage you to do it with your kids, but I also encourage everyone in the audience to do it yourself. It'll change what happens at the dinner table.
aritmetika tampa vis sudėtingesnė. Paskui pereinate prie algebros pradmenų, prie algebros pirmo lygio, algebros antro lygio, integralinio ir diferencialinio skaičiavimo pradmenų. Šitokiu nuoseklumu galima mokyti bet ko – bent jau to, ko galima mokyti šitokiu formatu. Įsivaizduokite – ir mes ta linkme jau dirbame – kad toks žinių žemėlapis gali būti panaudotas mokant logikos, kompiuterinio programavimo, gramatikos, genetikos. Mokymasis paremtas sąlyga, kad jeigu išmokai tą ir tą, tuomet gali pereiti prie naujos temos. Ši sistema labai tinka individualiam mokymuisi, ir aš kviečiu ją pasiūlyti ne tik savo vaikams, bet ir patiems išbandyti. Ši patirtis pakeis pokalbių temas prie pietų stalo.
But what we want to do is use the natural conclusion of the flipping of the classroom that those early teachers had emailed me about. And so what I'm showing you here, this is data from a pilot in the Los Altos school district, where they took two fifth-grade classes and two seventh-grade classes, and completely gutted their old math curriculum. These kids aren't using textbooks, or getting one-size-fits-all lectures. They're doing Khan Academy, that software, for roughly half of their math class. I want to be clear: we don't view this as a complete math education. What it does is -- this is what's happening in Los Altos -- it frees up time -- it's the blocking and tackling, making sure you know how to move through a system of equations, and it frees up time for the simulations, for the games, for the mechanics, for the robot-building, for the estimating how high that hill is based on its shadow.
Ką dar norime padaryti – tai išnaudoti „atvirkštinio" mokymosi būdą, apie kurį pradžioje rašė mokytojai. Dabar jums pademonstruosiu tikrus eksperimento duomenis iš Los Altos mokyklos: dvi penktokų klasės ir dvi septintokų klasės šitokiu būdu mokėsi pagal savo senąją matematikos programą. Šie vaikai nesinaudojo vadovėliais, neturėjo tokių pamokų, kuriose visiems vienu metu būtų aiškinama nauja tema. Matematikos pamokose maždaug pusę laiko mokėsi Khano Akademijoje, naudodami mūsų programas. Noriu aiškiai pasakyti, kad šitokio būdo nelaikome pakankamu mokantis matematikos. Tačiau jis padeda sutaupyti laiko – ir tai rodo Los Altos mokyklos patirtis. Tai gana elementarus, bet veiksmingas būdas, padedantis įvaldyti lygčių sistemas ir atlaisvinantis laiką, kurį galite skirti modeliavimui, žaidimams, mechanikai, robotų kūrimui, kalvos aukščio apskaičiavimui pagal jos šešėlio ilgį.
And so the paradigm is the teacher walks in every day, every kid works at their own pace -- this is actually a live dashboard from the Los Altos school district -- and they look at this dashboard. Every row is a student. Every column is one of those concepts. Green means the student's already proficient. Blue means they're working on it -- no need to worry. Red means they're stuck. And what the teacher does is literally just say, "Let me intervene on the red kids." Or even better, "Let me get one of the green kids, who are already proficient in that concept, to be the first line of attack, and actually tutor their peer."
Principas tas, kad mokytojas dalyvauja kasdien, bet kiekvienas vaikas mokosi savo tempu – čia yra Los Altos mokyklos pasiekimų suvestinė, kurią jie mato. Kiekviena eilė rodo mokinio pasiekimus. Kiekvienas stulpelis reiškia naują temą. Žalia spalva reiškia, kad mokinys jau gerai išmoko dalyką. Mėlyna reiškia, kad mokinys dabar mokosi tą temą – nėra ko jaudintis. Raudona spalva reiškia, kad mokinys „įstrigo". Tad mokytojo užduotis – pasidomėti „raudonaisiais" mokiniais. Arba dar geriau – pakviesti kurį nors „žaliąjį" mokinį, jau gerai išmokusį temą ir žingsniuojantį pačiame priekyje, kad šis paaiškintų ir padėtų savo klasės draugui.
(Applause)
(Plojimai)
Now, I come from a very data-centric reality, so we don't want that teacher to even go and intervene and have to ask the kid awkward questions: "What don't you understand? What do you understand?" and all the rest. So our paradigm is to arm teachers with as much data as possible -- data that, in any other field, is expected, in finance, marketing, manufacturing -- so the teachers can diagnose what's wrong with the students so they can make their interaction as productive as possible. Now teachers know exactly what the students have been up to, how long they've spent each day, what videos they've watched, when did they pause the videos, what did they stop watching, what exercises are they using, what have they focused on? The outer circle shows what exercises they were focused on. The inner circle shows the videos they're focused on. The data gets pretty granular, so you can see the exact problems the student got right or wrong. Red is wrong, blue is right. The leftmost question is the first one the student attempted. They watched the video over there. And you can see, eventually they were able to get 10 in a row. It's almost like you can see them learning over those last 10 problems. They also got faster -- the height is how long it took them.
Mano ankstesniame darbe viskas rėmėsi duomenimis, todėl ir čia nenorime, kad mokytojas eitų ir trukdytų vaiką tokiais nepatogiais klausimais kaip „Na ir ko tu nesupranti?" arba „Ką tu supranti?" ir panašiai. Norėjome aprūpinti mokytoją visais įmanomais duomenimis, tikrais duomenimis, kurių pagrįstai reikalautum, jeigu dirbtum kitoje srityje – pavyzdžiui, finansų, reklamos ar gamybos. Kad mokytojai iš tiesų žinotų, kas nesiseka jų mokiniams ir kad jų pagalba iš tiesų būtų veiksminga. Dabar mokytojai tiksliai žino, kiek pasiekęs kiekvienas mokinys, kiek laiko kiekvieną dieną praleidžia mokydamasis, kokias videopamokas žiūri, kurioje vietoje sustabdo įrašą, kada jį išjungia, kokius pratimus daro, kam skiria daugiausia dėmesio? Išorinis žiedas rodo, kurioms užduotims skyrė kiek dėmesio. Vidinis žiedas rodo, kokias videopamokas žiūrėjo. Gaunami gana įvairiapusiai ir detalūs duomenys, matyti, kuriuos uždavinius mokiniai išsprendė teisingai arba neteisingai. Raudona spalva žymi klaidą, mėlyna – teisingą sprendimą. Pats kraštinis kairėje pusėje pažymėtas klausimas, į kurį mokinys atsakinėjo pirmiausia šioje temoje. Čia rodomos žiūrėtos videopamokos. Matote, kaip pagaliau mokinys sugebėjo teisingai atsakyti iš eilės dešimt klausimų. Susidaro labai aiškus vaizdas, kokiu keliu mokinys išmoko išspręsti tuos 10 uždavinių. Mokymasis kaskart vyksta vis sparčiau. Aukštis rodo, kiek užtruko laiko.
When you talk about self-paced learning, it makes sense for everyone -- in education-speak, "differentiated learning" -- but it's kind of crazy, what happens when you see it in a classroom. Because every time we've done this, in every classroom we've done, over and over again, if you go five days into it, there's a group of kids who've raced ahead and a group who are a little bit slower. In a traditional model, in a snapshot assessment, you say, "These are the gifted kids, these are the slow kids. Maybe they should be tracked differently. Maybe we should put them in different classes." But when you let students work at their own pace -- we see it over and over again -- you see students who took a little bit extra time on one concept or the other, but once they get through that concept, they just race ahead. And so the same kids that you thought were slow six weeks ago, you now would think are gifted. And we're seeing it over and over again. It makes you really wonder how much all of the labels maybe a lot of us have benefited from were really just due to a coincidence of time.
Todėl kalbant apie kiekvieno mokymąsi jam priimtinu tempu, kiekvienam tai atrodo suprantama – pedagogikoje tai vadinama diferencijuotu mokymu – tačiau sunku įsivaizduoti, kad tai vyktų klasėje. Nes kiekvieną kartą, kai bandydavome tai daryti, kiekvienoje klasėje, net jei tam skirdavom penkias dienas, visuomet atsirasdavo mokinių, kurie kitus aplenkdavo, ir visuomet būdavo mokinių, kurie viską darydavo lėčiau. Tradiciniame modelyje, atėjus laikui vertinti pasiekimus, sakoma: „Šitie vaikai yra gabūs, o šitie lėti. Galbūt su jais reikia dirbti kitaip. Galbūt juos reikia išskirstyti į skirtingas klases". Tačiau jei tik leidžiate kiekvienam mokiniui darbuotis jam tinkamiausiu tempu – ir tą mes nuolat matome – pamatote, kad mokiniai, užgaišę ilgiau prie vienos ar kitos temos, kai tik jas „perkanda" – šauna į priekį. Tuomet vaikus, kuriuos prieš šešias savaites laikėte lėtais, dabar vadinate gabiais. Šitą reiškinį mes matome nuolat. Iš tiesų nustebtumėte pamatę, kad daugumą vertinimų ir etikečių gavome vien dėl laiko aplinkybių.
Now as valuable as something like this is in a district like Los Altos, our goal is to use technology to humanize, not just in Los Altos, but on a global scale, what's happening in education. And that brings up an interesting point. A lot of the effort in humanizing the classroom is focused on student-to-teacher ratios. In our mind, the relevant metric is: student-to-valuable-human-time- with-the-teacher ratio. So in a traditional model, most of the teacher's time is spent doing lectures and grading and whatnot. Maybe five percent of their time is sitting next to students and working with them. Now, 100 percent of their time is. So once again, using technology, not just flipping the classroom, you're humanizing the classroom, I'd argue, by a factor of five or 10.
Kadangi sistemos vertingumas jau atsiskleidė Los Altos mokykloje, dabar mūsų tikslas yra panaudoti technologiją švietimo humanizavimui ne tik Los Altos rajone, bet ir pasauliniu mastu. Tai atskleidžia vieną įdomų bruožą. Siekdami humanizuoti pamokas daugelis kreipia dėmesį į mokytojo ir mokinių skaičiaus santykį. Mūsų supratimu, prasmingiau būtų matuoti mokinio ir jam skirto mokytojo laiko. santykį. Tradiciniame modelyje dauguma mokytojo laiko praleidžiama pamokos dėstymui, vertinimui ir panašiems darbams. Galbūt tik penki procentai mokytojo laiko skiriama atsisėsti greta mokinio ir asmeniškai su juo dirbti. Dabar tam skiriama 100 procentų laiko. Noriu pakartoti, kad naudojant technologiją pasikeičia ne tik vaidmenys, bet ir visas mokymasis tampa humaniškesnis, sakyčiau, penkis ar net dešimt kartų.
As valuable as that is in Los Altos, imagine what it does to the adult learner, who's embarrassed to go back and learn stuff they should have known before going back to college. Imagine what it does to a street kid in Calcutta, who has to help his family during the day, and that's the reason he or she can't go to school. Now they can spend two hours a day and remediate, or get up to speed and not feel embarrassed about what they do or don't know. Now imagine what happens where -- we talked about the peers teaching each other inside of a classroom. But this is all one system. There's no reason why you can't have that peer-to-peer tutoring beyond that one classroom. Imagine what happens if that student in Calcutta all of the sudden can tutor your son, or your son can tutor that kid in Calcutta. And I think what you'll see emerging is this notion of a global one-world classroom. And that's essentially what we're trying to build.
Toks mokymosi būdas jau pasiteisino Los Altos mokykloje, bet įsivaizduokite suaugusį žmogų, kuris gėdijasi grįžti atgal ir mokytis dalykų, kuriuos jau turėjo išmokti vidurinėje mokykloje. Įsivaizduokite, ką reiškia toks mokymasis Kalkutos gatvės vaikui, kuris visą dieną turi padėti savo šeimai ir dėl to negali lankyti mokyklos. Dabar jie turi galimybę kasdien po kelias valandas pasimokyti ir įveikti atsilikimą, nejausdami gėdos, kad kažko nežino. Dabar įsivaizduokime, kas atsitiktų – mes jau kalbėjome apie mokslo draugus, padedančius vienas kitam mokytis. Ir čia ta pati sistema. Kodėl negalite turėti mokslo draugo, kuris padėtų jums mokytis, net jeigu jis nesimoko toje pačioje klasėje? Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu tasai Kalkutos mokinukas staiga galėtų paaiškinti pamoką jūsų sūnui, arba jūsų sūnus – padėti vaikui iš Kalkutos? Manau, kad visi pamatysime, kaip visas pasaulis tampa viena klase. Būtent tai mes ir bandome kurti.
Thank you.
Ačiū.
(Applause)
(Plojimai)
Bill Gates: I'll ask about two or three questions.
Salman Khan: Oh, OK.
(Applause continues)
(Applause ends)
Bilas Geitsas: Esu matęs, kad savo sistemoje naudojate
BG: I've seen some things you're doing in the system, that have to do with motivation and feedback -- energy points, merit badges. Tell me what you're thinking there.
ir motyvavimo bei grįžtamojo ryšio elementų – energijos taškus, pasiekimų ženklus. Papasakokite, kokia jų prasmė.
SK: Oh yeah. No, we have an awesome team working on it. I have to be clear, it's not just me anymore. I'm still doing all the videos, but we have a rock-star team doing the software. We've put a bunch of game mechanics in there, where you get badges, we're going to start having leader boards by area, you get points. It's actually been pretty interesting. Just the wording of the badging, or how many points you get for doing something, we see on a system-wide basis, like tens of thousands of fifth-graders or sixth-graders going one direction or another, depending what badge you give them.
Salmanas Khanas: Taip. Šią sistemą kuria puiki komanda. Aš dirbu jau ne vienas. Ir toliau rengiu videopamokas, tačiau su programine įranga dirba tikra žvaigždžių komanda. Iš tiesų įdiegėme nemažai žaidimams būdingų elementų, kada mokinys gauna paskatinimus; ketiname skelbti pirmaujančiuosius teritoriniu principu, įdiegti taškų sistemą. Visa tai tikrai įdomu. Vien paskelbę, kad už tam tikrus pasiekimus bus teikiami pasiekimų ženkliukai ar skiriami taškai, iš karto matome, kaip dešimtys tūkstančių penktokų ar šeštokų plūsteli tam tikra kryptimi, priklausomai nuo to, kokį apdovanojimą nori gauti.
(Laughter)
(Juokas)
BG: And the collaboration you're doing with Los Altos, how did that come about?
Bilas Geitsas: Kaip prasidėjo bendradarbiavimas su Los Altos mokykla?
SK: Los Altos, it was kind of crazy. Once again, I didn't expect it to be used in classrooms. Someone from their board came and said, "What would you do if you had carte Blanche in a classroom?" I said, "Well, every student would work at their own pace, on something like this, we'd give a dashboard." They said, "This is kind of radical. We have to think about it." Me and the rest of the team were like, "They're never going to want to do this." But literally the next day they were like, "Can you start in two weeks?"
Salmanas Khanas: Tai buvo gana neįprasta. Kaip ir sakiau, nesitikėjau, kad videopamokos tiks klasėms. Kažkas iš mokyklos valdybos atvyko pas mane ir paklausė: „Ką jūs darytumėte mokykloje, jeigu turėtumėte visišką laisvę?" Atsakiau, kad siekčiau, jog kiekvienas mokinys dirbtų savu tempu ir galėčiau jiems parūpinti pasiekimų suvestinę". Jie atsakė, kad mintis gana radikali ir reikėtų apie tai pagalvoti. Tiek aš, tiek mano komanda manėme, kad jie niekada to nedarys. Tačiau jau kitą dieną sulaukėme jų klausimo: „Ar galėtumėte pradėti po dviejų savaičių?"
(Laughter)
(Juokas)
BG: So fifth-grade math is where that's going on right now?
Bilas Geitsas: Taigi, dabar rodomi penktokų matematikos pasiekimai?
SK: It's two fifth-grade classes and two seventh-grade classes. They're doing it at the district level. I think what they're excited about is they can follow these kids, not only in school; on Christmas, we saw some of the kids were doing it. We can track everything, track them as they go through the entire district. Through the summers, as they go from one teacher to the next, you have this continuity of data that even at the district level, they can see.
Salmanas Khanas: Dvi penktokų klasės ir dvi septintokų klasės. Pasiekimai suvedami rajono mastu. Manau, kad labiausiai jiems patinka galimybė stebėti vaikų mokymąsi. Jis neapsiriboja vien mokyklos lankymu. Pastebėjome, kad vaikai mokosi net per Kalėdas. Galime stebėti visą procesą. Sistema apima visą rajoną. Vasaros metu, pasikeitus mokytojui – duomenų tęstinumas išlieka ir juos galima apibendrinti viso rajono mastu.
BG: So some of those views we saw were for the teacher to go in and track actually what's going on with those kids. So you're getting feedback on those teacher views to see what they think they need?
Bilas Geitsas: Matėme, kad kai kurios funkcijos yra skirtos mokytojams, kad jie matytų, kaip sekasi jų mokiniams. Ar turite mokytojų atsiliepimų, kuo tokia informacija jiems naudinga?
SK: Oh yeah. Most of those were specs by the teachers. We made some of those for students so they could see their data, but we have a very tight design loop with the teachers themselves. And they're saying, "Hey, this is nice, but --" Like that focus graph, a lot of the teachers said, "I have a feeling a lot of the kids are jumping around and not focusing on one topic." So we made that focus diagram. So it's all been teacher-driven. It's been pretty crazy.
Salmanas Khanas: Taip. Daug kas sukurta pagal mokytojų pageidavimus. Sukūrėme ir langus mokiniams, kad matytų savo duomenis. Kurdami sistemą labai glaudžiai bendradarbiaujame su mokytojais. Pavyzdžui, jie sako: „Gražu, bet..." Dėmesio diagramos atsirado todėl, kad daug mokytojų kalbėjo: „Susidaro toks įspūdis, kad dauguma vaikų šokinėja nuo vienos temos prie kitos ir nesutelkia dėmesio ties viena". Todėl sukūrėme diagramą, vaizduojančią dėmesio sutelkimą. Taigi, dauguma sprendimų atsirado bendraujant su mokytojais.
BG: Is this ready for prime time? Do you think a lot of classes next school year should try this thing out?
Tai buvo gana neįprasta. Bilas Geitsas: Ar jau esate pasiruošę išeiti į platesnius vandenis? Ar manote, kad kitais mokslo metais daugiau klasių galėtų įsijungti?
SK: Yeah, it's ready. We've got a million people on the site already, so we can handle a few more.
Salmanas Khanas: Taip, esame pasirengę. Mūsų svetainėje apsilankė jau milijonas vartotojų, galime priimti dar kelis milijonus.
(Laughter)
(Juokas)
No, no reason why it really can't happen in every classroom in America tomorrow.
Nėra priežasties, kodėl tai jau rytoj negalėtų įvykti kiekvienoje Amerikos klasėje.
BG: And the vision of the tutoring thing. The idea there is, if I'm confused about a topic, somehow right in the user interface, I'd find people who are volunteering, maybe see their reputation, and I could schedule and connect up with those people?
Bilas Geitsas: Konsultavimo funkcija. Idėja ta, kad jeigu mokydamasis aš kažko nesuprantu, tuomet programos galimybės man leidžia susirasti žmogų, kuris man gali pagelbėti; galbūt galiu matyti jo aprašymą, suderinti konsultavimosi laiką ir su juo susisiekti?
SK: Absolutely. And this is something I recommend everyone in this audience do. Those dashboards the teachers have, you can go log in right now and you can essentially become a coach for your kids, your nephews, your cousins, or maybe some kids at the Boys and Girls Club. And yeah, you can start becoming a mentor, a tutor, really immediately. But yeah, it's all there.
Salmanas Khanas: Tikrai taip. Būtent tai padaryti rekomenduoju kiekvienam iš šios auditorijos. Mokytojai turi skelbimų lentas. Galite jau dabar prisijungti ir tapti pagalbininku savo vaikams ir giminaičių vaikams, o gal net vaikams iš Berniukų ir Mergaičių klubo. Beje, tapti mentoriumi, mokytoju galite nedelsiant. Tam yra visos galimybės.
BG: Well, it's amazing. I think you just got a glimpse of the future of education.
Bilas Geitsas: Ką gi, nuostabu. Manau, ką tik akies krašteliu pamatėme švietimo ateitį.
BG: Thank you. SK: Thank you.
Ačiū. Salmanas Khanas: Ačiū.
(Applause)
(Plojimai)