When I was a child, I always wanted to be a superhero. I wanted to save the world and make everyone happy. But I knew that I'd need superpowers to make my dreams come true. So I used to embark on these imaginary journeys to find intergalactic objects from planet Krypton, which was a lot of fun, but didn't yield much result. When I grew up and realized that science fiction was not a good source for superpowers, I decided instead to embark on a journey of real science, to find a more useful truth.
Kai buvau vaikas, visada norėjau tapti superdidvyriu. Norėjau išgelbėti pasaulį ir visus padaryti laimingais. Bet žinojau, kad man reikia ypatingų galių, kad svajonės išsipildytų. Tad griebdavausi išgalvotų kelionių, kad atrasčiau tarpgalaktinius dalykus iš Kriptono planetos, tai buvo labai smagu, bet davė mažai rezultatų. Kai užaugau ir supratau, kad mokslinė fantastika nėra puikus ypatingų galių šaltinis, nusprendžiau vietoje to leistis į tikrojo mokslo kelionę, kad atrasčiau naudingesnių tiesų.
I started my journey in California, with a UC Berkeley 30-year longitudinal study that examined the photos of students in an old yearbook, and tried to measure their success and well-being throughout their life. By measuring the students' smiles, researchers were able to predict how fulfilling and long-lasting a subject's marriage would be,
Pradėjau kelionę Kalifornijoje su Berklio universitete 30 metų trukusiu tyrimu, kuris analizavo studentų nuotraukas senoje vinjetėje ir mėgino išmatuoti jų sėkmę ir gerovę per visą gyvenimą. Matuodami studentų šypsenas, tyrėjai galėjo numatyti, kiek turininga ir ilga
(Laughter)
bus tiriamosios santuoka,
how well she would score on standardized tests of well-being, and how inspiring she would be to others. In another yearbook, I stumbled upon Barry Obama's picture. When I first saw his picture, I thought that his superpowers came from his super collar.
kaip gerai jai seksis gerovės testuose ir kiek ji įkvėps kitus. Kitoje vinjetėje radau Bario Obamos nuotrauką. Kai pirmąsyk išvydau jo nuotrauką, pamaniau, kad jo ypatingosios galios - iš jo ypatingosios apykaklės.
(Laughter)
Bet dabar žinau - viskas dėl jo šypsenos.
But now I know it was all in his smile.
Another aha! moment came from a 2010 Wayne State University research project that looked into pre-1950s baseball cards of Major League players. The researchers found that the span of a player's smile could actually predict the span of his life. Players who didn't smile in their pictures lived an average of only 72.9 years, where players with beaming smiles lived an average of almost 80 years.
Kita "aha!" akimirka iš 2010-ųjų Wayne'o valstybinio universiteto tyrimo projekto, kur tirtos šeštojo dešimtmečio beisbolo kortelės su aukščiausiosios lygos žaidėjais. Tyrėjai nustatė, kad šypsenos intensyvumas iš tiesų gali nuspėti jo gyvenimo trukmę. Žaidėjai, kurie nuotraukose nesišypsojo, vidutiniškai gyveno tik 72,9 metų, o žaidėjai su akinančiomis šypsenomis vidutiniškai gyveno beveik 80 metų.
(Laughter)
(Juokas)
The good news is that we're actually born smiling. Using 3D ultrasound technology, we can now see that developing babies appear to smile, even in the womb. When they're born, babies continue to smile -- initially, mostly in their sleep. And even blind babies smile to the sound of the human voice. Smiling is one of the most basic, biologically uniform expressions of all humans.
Gera naujiena - mes, tiesą sakant, gimstame šypsodamiesi. Naudodamiesi 3D ultragarso technologija dabar galime matyti, kad besivystantis kūdikis šypsosi net gimdoje. Kai jie gimsta, kūdikiai ir toliau šypsosi, pradžioje, dažniausiai miegodami. Net akli kūdikiai šypsosi girdėdami žmogaus balsą. Šypsena yra viena iš pagrindinių, biologiškai vienoda visų žmonių išraiška.
In studies conducted in Papua New Guinea, Paul Ekman, the world's most renowned researcher on facial expressions, found that even members of the Fore tribe, who were completely disconnected from Western culture, and also known for their unusual cannibalism rituals,
Tyrimuose Papua Naujojoje Gvinėjoje Paul'as Ekman'as, žinomiausias pasaulio veido išraiškų tyrėjas, atrado, kad net Fore genties nariai, kurie buvo visiškai atskirti nuo vakarietiškos kultūros ir yra žinomi dėl neįprastų kanibališkus ritualus,
(Laughter)
šypsenas priskyrė tokioms pačioms situacijoms,
attributed smiles to descriptions of situations the same way you and I would. So from Papua New Guinea to Hollywood all the way to modern art in Beijing, we smile often, and use smiles to express joy and satisfaction.
taip pat, kaip ir mes su jumis priskirtume. Taigi, nuo Papua Naujosios Gvinėjos iki Holivudo ir visą kelią iki šiuolaikinio meno Pekine mes dažnai šypsomės ir šypsena išreiškia džiaugsmą ir pasitenkinimą.
How many people here in this room smile more than 20 times per day? Raise your hand if you do. Oh, wow. Outside of this room, more than a third of us smile more than 20 times per day, whereas less than 14 percent of us smile less than five. In fact, those with the most amazing superpowers are actually children, who smile as many as 400 times per day.
Kiek žmonių šiame kambaryje šypsosi daugiau nei 20 kartų per dieną? Pakelkite rankas, jei taip. Oho! Už šio kambario daugiau nei trečdalis iš mūsų šypsosi daugiau nei 20 kartų per dieną, kai mažiau nei 14 procentų iš mūsų šypsosi mažiau nei penkis. Tiesą sakant, nuostabiausias ypatingąsias galias turi vaikai, kurie šypsosi net 400 kartų per dieną.
Have you ever wondered why being around children, who smile so frequently, makes you smile very often? A recent study at Uppsala University in Sweden found that it's very difficult to frown when looking at someone who smiles. You ask why? Because smiling is evolutionarily contagious, and it suppresses the control we usually have on our facial muscles. Mimicking a smile and experiencing it physically helps us understand whether our smile is fake or real, so we can understand the emotional state of the smiler.
Ar kada susimąstėte, kodėl būnant tarp vaikų, kurie taip dažnai šypsosi, jūs irgi dažnai šypsotės? Naujas Upsalos universiteto Švedijoje tyrimas atskleidė, kad labai sunku raukytis, kai žiūri į ką nors besišypsantį. Klausiate, kodėl? Nes šypsena yra užkrečianti ir užgniaužia kontrolę, kuria dažniausiai valdome savo veido raumenis. Šypsenos mėgdžiojimas ir jos fizinis patyrimas padeda mums suprasti, ar šypsena tikra, ar dirbtinė, tad galime suprasti emocinę besišypsančiojo būseną.
In a recent mimicking study at the University of Clermont-Ferrand in France, subjects were asked to determine whether a smile was real or fake while holding a pencil in their mouth to repress smiling muscles. Without the pencil, subjects were excellent judges, but with the pencil in their mouth -- when they could not mimic the smile they saw -- their judgment was impaired.
Nesename mėgdžiojimo tyrime Clermont-Ferrand universitete Prancūzijoje tiriamųjų buvo prašoma nuspręsti, ar šypsena tikra, ar dirbtinė ir tuo metu burnoje laikyti pieštuką, tramdantį šypsenos raumenis. Be pieštuko tiriamieji buvo puikūs vertintojai, bet su pieštuku burnoje jie negalėjo pamėgdžioti matomos šypsenos ir jų vertinimas buvo sutrikdytas.
(Laughter)
(Juokas)
In addition to theorizing on evolution in "The Origin of Species," Charles Darwin also wrote the facial feedback response theory. His theory states that the act of smiling itself actually makes us feel better, rather than smiling being merely a result of feeling good. In his study, Darwin actually cited a French neurologist, Guillaume Duchenne, who sent electric jolts to facial muscles to induce and stimulate smiles. Please, don't try this at home.
Be evoliucijos teorijos pateikimo "Rūšių kilmėje", Čarlzas Darvinas taip pat sukūrė veido išraiškos atsako teoriją. Ši teorija teigia, kad pats šypsojimasis iš tikrųjų padeda mums geriau jaustis, o ne tik tai, kad šypsena tėra geros savijautos rezultatas. Savo straipsnyje Darvinas citavo prancūzų neurologą Guillaume'ą Duchenne'ą, kuris naudojo elektrošokus į veido raumenis, kad sukeltų ir paskatintų šypsojimąsi. Tik prašau, nebandykite to namuose.
(Laughter)
(Juokas)
In a related German study, researchers used fMRI imaging to measure brain activity before and after injecting Botox to suppress smiling muscles. The finding supported Darwin's theory, by showing that facial feedback modifies the neural processing of emotional content in the brain, in a way that helps us feel better when we smile. Smiling stimulates our brain reward mechanism in a way that even chocolate -- a well-regarded pleasure inducer -- cannot match.
Susijusiame vokiečių tyrime tyrėjai naudojo funkcinio magnetinio rezonanso nuotraukas, kad išmatuotų smegenų aktyvumą prieš ir po botokso injekcijų, slopinančių šypsojimosi raumenis. Išvados patvirtino Darvino teoriją, parodydamos, kad atsakas veide pakeičia emocinio turinio nervinį apdorojimą smegenyse taip, kad padeda mums geriau jaustis, kai šypsomės. Šypsena sužadina smegenyse esantį apdovanojimo mechanizmą tiek, kad net šokoladas, visuotinai pripažįstamas, kaip malonumo sukėlėjas, jam negali prilygti.
British researchers found that one smile can generate the same level of brain stimulation as up to 2,000 bars of chocolate.
Britų tyrėjai nustatė, kad viena šypsena stimuliuoja smegenis tiek pat, kiek 2000 plytelių šokolado.
(Laughter)
(Juokas)
Wait -- The same study found that smiling is as stimulating as receiving up to 16,000 pounds sterling in cash.
Palaukite. Tas pats tyrimas parodė, kad šypsojimasis stimuliuoja tiek pat, kiek 16000 svarų sterlingų grynais.
(Laughter)
Tai 25 tūkstančių dolerių šypsena.
That's like 25 grand a smile. It's not bad. And think about it this way: 25,000 times 400 -- quite a few kids out there feel like Mark Zuckerberg every day.
Neblogai. Ir mąstykime apie tai šitaip: 25000 padauginti iš 400 - gan nemažai vaikų
(Laughter)
jaučiasi kaip Mark'as Zuckerberg'as kasdien.
And unlike lots of chocolate, lots of smiling can actually make you healthier. Smiling can help reduce the level of stress-enhancing hormones like cortisol, adrenaline and dopamine, increase the level of mood-enhancing hormones like endorphins, and reduce overall blood pressure.
Ir, priešingai nei gausybė šokolado, dažnas šypsojimasis gali padaryti jus sveikesniais. Šypsojimasis gali padėti sumažinti stresą skatinančių hormonų lygį, tokių kaip kortizolis, adrenalinas ir dopaminas, padidinti nuotaiką pakeliančių hormonų lygį, kaip endorfino, ir sumažinti kraujo spaudimą.
And if that's not enough, smiling can actually make you look good in the eyes of others. A recent study at Penn State University found that when you smile, you don't only appear to be more likable and courteous, but you actually appear to be more competent.
Jei to negana, šypsojimasis gali tikrai gerai atrodyti kitų akyse. Neseniai atliktas tyrimas Penn valstybiniame universitete nustatė, kad kai šypsotės, ne tik atrodote patrauklesni ir paslaugesni, bet ir pasirodote kompetetingesni.
So whenever you want to look great and competent, reduce your stress or improve your marriage, or feel as if you just had a whole stack of high-quality chocolate without incurring the caloric cost, or as if you found 25 grand in a pocket of an old jacket you hadn't worn for ages, or whenever you want to tap into a superpower that will help you and everyone around you live a longer, healthier, happier life, smile.
Taigi, kai tik norite atrodyti išvaizdūs ir kompetentingi, sumažinti stresą ar pagerinti santuoką, ar jaustis, tarsi suvalgius visą krūvą puikios kokybės šokolado, be patiriamų kalorinių kaštų, ar tarsi radę 25 "gabalus" kišenėje seno, amžius nedėvėto švarko, ar bet kada norėdami panaudoti ypatingąsias galias, kurios padės jums ir visiems aplinkui gyventi ilgiau, sveikiau ir linksmiau, šypsokitės.
(Applause)
(Plojimai)