I want to share with you some ideas about the secret power of time, in a very short time.
Norėčiau trumpai pasidalinti su jumis kai kuriomis mintimis apie slaptą laiko galią.
Video: All right, start the clock please. 30 seconds studio. Keep it quiet please. Settle down. It's about time. End sequence. Take one. 15 seconds studio. 10, nine, eight, seven, six, five, four, three, two ...
Video: gerai, paleiskite, prašom, laikrodį. 30 sekundžių, studija. Prašau tylos. Visi į vietas. "Pačiu laiku". Paskutinis epizodas. Pirmas dublis. 15 sekundžių, studija. 10, devynios, aštuonios, septynios, šešios, penkios, keturios, trys, dvi...
Philip Zimbardo: Let's tune into the conversation of the principals in Adam's temptation. "Come on Adam, don't be so wishy-washy. Take a bite." "I did." "One bite, Adam. Don't abandon Eve." "I don't know, guys. I don't want to get in trouble." "Okay. One bite. What the hell?" (Laughter)
Philip'as Zimbardo: Pabandykime įsijausti į Adomo gundymą. Klausyk Adomai, nebūk toks neapsisprendęs. Atsikąsk. Aš juk atsikandau. Tik vieną kąsnį, Adomai. Neapleisk Ievos. Nežinau, vyryčiai. Nesinori patekti į bėdą. Na gerai, velniop, vieną kąsnį. (Juokas)
Life is temptation. It's all about yielding, resisting, yes, no, now, later, impulsive, reflective, present focus and future focus. Promised virtues fall prey to the passions of the moment.
Gyvenimas - tai pagunda. Jis visas susideda iš pasidavimo, priešinimosi, taip, ne, dabar, vėliau, impulsyvumo, apmąstymų, koncentravimosi į dabartį ir ateitį. Žadami ateities privalumai tampa dabarties aistrų aukomis.
Of teenage girls who pledged sexual abstinence and virginity until marriage -- thank you George Bush -- the majority, 60 percent, yielded to sexual temptations within one year. And most of them did so without using birth control. So much for promises.
Iš paauglių mergaičių, kurios žadėjo susilaikyti nuo seksualinių santykių ir išsaugoti nekaltybę iki santuokos - ačiū Džordžui Bushui - dauguma, 60 procentų, pasidavė seksualinėms pagundoms per vienerių metų laikotarpį. Ir dauguma iš jų tai darė be jokios kontracepcijos. Taigi, tiek teverti pažadai.
Now lets tempt four-year-olds, giving them a treat. They can have one marshmallow now. But if they wait until the experimenter comes back, they can have two. Of course it pays, if you like marshmallows, to wait. What happens is two-thirds of the kids give in to temptation. They cannot wait. The others, of course, wait. They resist the temptation. They delay the now for later.
Pabandykime sugundyti keturmečius, siūlydami jiems skanėstą. Jie gali gauti vieną zefyrą dabar. Bet jei palauks, kol eksperimentuotojas sugrįš, gaus du. Žinoma, jei mėgsti zefyrus, apsimoka laukti. Atsitinka štai kas - du trečdaliai vaikų pasiduoda pagundai. Jie negali laukti. Kiti, žinoma, laukia. Jie atsispiria pagundai. Jie atideda dabartį ateičiai.
Walter Mischel, my colleague at Stanford, went back 14 years later, to try to discover what was different about those kids. There were enormous differences between kids who resisted and kids who yielded, in many ways. The kids who resisted scored 250 points higher on the SAT. That's enormous. That's like a whole set of different IQ points. They didn't get in as much trouble. They were better students. They were self-confident and determined. And the key for me today, the key for you, is, they were future-focused rather than present-focused.
Walter Mischel, mano kolegė Stenfordo universitete, tyrė tuos pačius vaikus po keturiolikos metų, bandydama atrasti tarp šių vaikų skirtumų. Buvo nustatyti didžiuliai skirtumai įvairiose srityse tarp vaikų, kurie atsispyrė pagundai, ir vaikų, kurie pasidavė. Vaikai, kurie atsispyrė pagundai surinko 250 taškų daugiau SAT teste. Tai didžiulis skirtumas. Tai tarsi visiškai skirtingas intelekto lygmuo. Jie nesukeldavo tiek problemų. Jie buvo geresni mokiniai. Jie buvo savimi pasitikintys ir ryžtingi. Be to, kas svarbiausia man šiandien, ir svarbiausia jums: jie visi koncentravosi į ateitį, o ne į dabartį.
So what is time perspective? That's what I'm going to talk about today. Time perspective is the study of how individuals, all of us, divide the flow of your human experience into time zones or time categories. And you do it automatically and non-consciously. They vary between cultures, between nations, between individuals, between social classes, between education levels. And the problem is that they can become biased, because you learn to over-use some of them and under-use the others.
Taigi, kas yra "laiko perspektyva"? Būtent apie tai ketinu šiandien kalbėti. Laiko perspektyva yra tyrimas apie tai, kaip individai, kiekvienas iš mūsų, padalija mūsų žmogiškos patirties tėkmę į laiko zonas arba laiko kategorijas. Jūs darote tai automatiškai ir nesąmoningai. Šitai skiriasi atskirose kultūrose, tautose, tarp atskirų individų, socialinių klasių, išsilavinimo lygmenų. Bėda ta, kad požiūris į laiką tampa "šališkas", kadangi išmokstate kai kurias iš jų naudoti per daug, o kai kurias per mažai.
What determines any decision you make? You make a decision on which you're going to base an action. For some people it's only about what is in the immediate situation, what other people are doing and what you're feeling. And those people, when they make their decisions in that format -- we're going to call them "present-oriented," because their focus is what is now.
Kas įtakoja jūsų priimamus sprendimus? Priimate sprendimą, kuriuo vėliau grįsite savo veiksmus. Kai kuriems žmonėms tai susiję tik su tuo, kas nutiks artimiausioje situacijoje, kaip dabar reaguoja kiti žmonės ir dabar jaučiate. Šiuos žmones, kai jie priima sprendimus šiuo būdu - vadinsime "orientuotais į dabartį". Kadangi jie koncentruojasi į tai, kas yra dabar.
For others, the present is irrelevant. It's always about "What is this situation like that I've experienced in the past?" So that their decisions are based on past memories. And we're going to call those people "past-oriented," because they focus on what was.
Kitiems dabartis nesvarbi. Jiems visada kyla klausimas "Į kurią iš mano praeityje jau patirtų situacijų ši situacija panaši?" Taigi, jų sprendimai paremti praeities prisiminimais. Vadinsime šiuos žmones "orientuotais į praeitį", kadangi jie koncentruojasi į tai, kas buvo.
For others it's not the past, it's not the present, it's only about the future. Their focus is always about anticipated consequences. Cost-benefit analysis. We're going to call them "future-oriented." Their focus is on what will be.
Kitiems svarbiausia ne praeitis, ne dabartis, o tik ateitis. Jie visuomet koncentruojasi į pasekmes, kurių tikisi ateityje. Išlaidų ir naudos analizę. Vadinsime juos "orientuotais į ateitį". Jie koncentruojasi į tai, kas bus.
So, time paradox, I want to argue, the paradox of time perspective, is something that influences every decision you make, you're totally unaware of. Namely, the extent to which you have one of these biased time perspectives. Well there is actually six of them. There are two ways to be present-oriented. There is two ways to be past-oriented, two ways to be future. You can focus on past-positive, or past-negative. You can be present-hedonistic, namely you focus on the joys of life, or present-fatalist -- it doesn't matter, your life is controlled. You can be future-oriented, setting goals. Or you can be transcendental future: namely, life begins after death. Developing the mental flexibility to shift time perspectives fluidly depending on the demands of the situation, that's what you've got to learn to do.
Taigi, laiko paradoksas, norėčiau teigti, laiko perspektyvos paradoksas, įtakoja kiekvieną mūsų priimamą sprendimą, nors to ir visiškai nesuvokiame. Konkrečiai: sprendimams įtaką daro laiko perspektyvos šališkumo mastas. Jis gali būti šešių rūšių. Yra du orientacijos į dabartį būdai. Taip pat po du orientacijos į praeitį ir ateitį būdus. Galima koncentruotis į teigiamą praeitį arba neigiamą praeitį. Galima būti hedonistu, t.y. didžiausią reikšmę teikti gyvenimo malonumams. Arba fatalistu. Niekas nesvarbu. Tavo gyvenimas kontroliuojamas. Galima būti orientuotu į ateitį ir nusistatyti ateities tikslus. Taip pat galima koncentruotis į transcendentinę ateitį: gyvenimas prasideda po mirties. Išsiugdyti gebėjimą sklandžiai keisti laiko perspektyvas priklausomai nuo situacijos poreikių - štai ką būtina išmokti.
So, very quickly, what is the optimal time profile? High on past-positive. Moderately high on future. And moderate on present-hedonism. And always low on past-negative and present-fatalism. So the optimal temporal mix is what you get from the past -- past-positive gives you roots. You connect your family, identity and your self. What you get from the future is wings to soar to new destinations, new challenges. What you get from the present hedonism is the energy, the energy to explore yourself, places, people, sensuality.
Taigi, labai trumpai, koks yra optimalus laiko profilis? Daug dėmesio skirti teigiamai praeičiai. Vidutiniškai daug ateičiai. Ir vidutiniškai dabarties hedonizmui. Ir visuomet kuo mažiau kreipti dėmesio į negatyvią praeitį ir dabarties fatalizmą. Taigi, optimalus variantas būtų toks: pozityvi praeitis - tai šaknys. Joje susijungia jūsų šeima, identitetas ir jūs pats. Ateitis suteikia sparnus pakilti į naujas vietas, priimti naujus iššūkius. Iš dabarties hedonizmo gauname energijos, energijos pažinti save, vietas, žmones, jausmus.
Any time perspective in excess has more negatives than positives. What do futures sacrifice for success? They sacrifice family time. They sacrifice friend time. They sacrifice fun time. They sacrifice personal indulgence. They sacrifice hobbies. And they sacrifice sleep. So it affects their health. And they live for work, achievement and control. I'm sure that resonates with some of the TEDsters. (Laughter)
Visos kitos laiko perspektyvos yra labiau negatyvios nei pozityvios. Ką orientuoti į ateitį žmonės aukoja dėl sėkmės? Jie aukoja laiką, skirtą šeimai. Skirtą draugams. Jie aukoja laisvalaikį. Jie aukoja asmeninius pomėgius. Jie aukoja hobius. Ir jie aukoja miegą. Ir tai pakenkia jų sveikatai. Ir jie gyvena dėl darbo, pasiekimų ir kontrolės. Esu tikras, tai gerai pažįstama kai kuriems TED dalyviams. (juokas)
And it resonated for me. I grew up as a poor kid in the South Bronx ghetto, a Sicilian family -- everyone lived in the past and present. I'm here as a future-oriented person who went over the top, who did all these sacrifices because teachers intervened, and made me future oriented. Told me don't eat that marshmallow, because if you wait you're going to get two of them, until I learned to balance out. I've added present-hedonism, I've added a focus on the past-positive, so, at 76 years old, I am more energetic than ever, more productive, and I'm happier than I have ever been.
Tai buvo gerai pažįstama ir man. Aš užaugau neturtingoje Siciliečių šeimoje, Pietų Bronkso gete Ten visi gyveno praeitimi ir dabartimi. Tačiau čia stoviu kaip orientuotas į ateitį žmogus, kuris daug pasiekė, kuris atidavė visas šias aukas, kadangi mokytojai laiku įsikišo ir privertė mane orientuotis į ateitį. Liepdavo man nevalgyti to zefyro, kadangi jei palauksiu, gausiu du iš jų, kol išmokau pats rasti balansą. Pridėjau dabarties hedonizmą ir koncentraciją į teigiamą praeitį. Ir dabar esu 76 metų, energingesnis nei kada nors, produktyvesnis ir laimingesnis nei kada nors anksčiau.
I just want to say that we are applying this to many world problems: changing the drop-out rates of school kids, combating addictions, enhancing teen health, curing vets' PTSD with time metaphors -- getting miracle cures -- promoting sustainability and conservation, reducing physical rehabilitation where there is a 50-percent drop out rate, altering appeals to suicidal terrorists, and modifying family conflicts as time-zone clashes.
Norėčiau paminėti, kad šį požiūrį taikome daugelio pasaulio problemų sprendimui, mažindami mokyklas paliekančių vaikų skaičių, kovodami su priklausomybėmis, gerindami paauglių sveikatą, gydydami veteranų potrauminio streso sutrikimą laiko metaforų pagalba - tai kartais sukelia "tesbuklingo pagijimo" atvejus - skatindami ilgalaikę plėtra bei išsaugojimą, mažindami "atkrintančiųjų" fizinėje reabilitacijoje dalį, kuris buvo apie 50 procentų, keisdami bendravimo su teroristais savižudžiais būdus ir spręsdami šeimyninius konfliktus, kuomet susiduria skirtingos laiko zonos.
So I want to end by saying: many of life's puzzles can be solved by understanding your time perspective and that of others. And the idea is so simple, so obvious, but I think the consequences are really profound. Thank you so much. (Applause)
Taigi, norėčiau baigti tuo, kad daugelis gyvenimo galvosūkių gali būti išspręsti perpratus savo ir kitų žmonių laiko perspektyvą. Ši idėja tokia paprasta, tokia akivaizdi, bet jos pasekmės iš tiesų didžiulės. Ačiū jums labai. (plojimai)