There's something that I'd like you to see.
Noriu kai ką jums parodyti.
(Video) Reporter: It's a story that's deeply unsettled millions in China: footage of a two-year-old girl hit by a van and left bleeding in the street by passersby, footage too graphic to be shown. The entire accident is caught on camera. The driver pauses after hitting the child, his back wheels seen resting on her for over a second. Within two minutes, three people pass two-year-old Wang Yue by. The first walks around the badly injured toddler completely. Others look at her before moving off.
(Video) Pranešėjas: Tai istorija, kuri sukrėtė milijonus žmonių Kinijoje; vaizdo įrašas, kuriame dviejų metų mergaitę partrenkia autobusas ir ji praeivių paliekama kraujuoti gatvėje, įrašas, per daug žiaurus rodyti. Visas įvykis buvo užfiksuotas video kamera. Vairuotojas stabteli vos partrenkęs vaiką, galima matyti galinius autobuso ratus sustojusius keletui sekundžių. Dviejų minučių bėgyje, trys žmonės praeina pro dviejų metukų Wang Yue. Pirmasis apeina sunkiai sužeistą vaiką visiškai nekreipdamas dėmesio. Kiti pasižiūri į ją prieš keliaujant tolyn.
Peter Singer: There were other people who walked past Wang Yue, and a second van ran over her legs before a street cleaner raised the alarm. She was rushed to hospital, but it was too late. She died.
Peter Singer: Buvo ir daugiau žmonių, kurie praėjo pro Wang Yue, ir antras autobusas pervažiavo jai per kojas prieš tai, kai gatvės valytoja ėmėsi veiksmų. Ją skubiai nuvežė į ligoninę, bet buvo per vėlu. Ji mirė.
I wonder how many of you, looking at that, said to yourselves just now, "I would not have done that. I would have stopped to help." Raise your hands if that thought occurred to you.
Man įdomu, kiek žmonių tarp jūsų, žiūrėdami šį įrašą, pasakė sau: "Aš nebūčiau taip pasielgęs. Aš būčiau sustojęs padėti." Pakelkite ranką, jei ši mintis aplankė ir jus.
As I thought, that's most of you. And I believe you. I'm sure you're right. But before you give yourself too much credit, look at this. UNICEF reports that in 2011, 6.9 million children under five died from preventable, poverty-related diseases. UNICEF thinks that that's good news because the figure has been steadily coming down from 12 million in 1990. That is good. But still, 6.9 million is 19,000 children dying every day. Does it really matter that we're not walking past them in the street? Does it really matter that they're far away? I don't think it does make a morally relevant difference. The fact that they're not right in front of us, the fact, of course, that they're of a different nationality or race, none of that seems morally relevant to me. What is really important is, can we reduce that death toll? Can we save some of those 19,000 children dying every day?
Kaip ir maniau, tai dauguma iš jūsų. Ir aš tikiu jumis. Esu įsitikinęs, kad jūs teisūs. Bet prieš per daug savim patikint, pažiūrėkite štai čia. UNICEF praneša, jog 2011-ais metais, 6,9 milijonai vaikų, jaunesnių nei penki metai, mirė nuo išvengiamų, su skurdu susijusių, ligų. UNICEF galvoja, kad tai geros naujienos, nes šis skaičius pastoviai mažėja nuo 12 milijonų 1990-ais metais. Tai yra gerai. Bet vistiek, 6,9 milijonai - tai 19 000 vaikų mirštančių kiekvieną dieną. Ar tai išties svarbu, jog mes neprasilenkiame su jais gatvėje? Ar tai išties svarbu, jog jie toli nuo mūsų? Aš nemanau, jog yra skirtumas moralės požiūriu. Faktas, jog jie nemiršta tiesiai prieš mūsų akis, ir faktas, žinoma, jog jie skirtingos tautybės ar rasės - visa tai man neatrodo moraliai svarbu. Kas yra tikrai svarbu, yra tai, ar mes galime sumažintį šį mirčių skaičių? Ar galime išgelbėti keletą iš tų 19 000 vaikų, mirštančių kiekvieną dieną?
And the answer is, yes we can. Each of us spends money on things that we do not really need. You can think what your own habit is, whether it's a new car, a vacation or just something like buying bottled water when the water that comes out of the tap is perfectly safe to drink. You could take the money you're spending on those unnecessary things and give it to this organization, the Against Malaria Foundation, which would take the money you had given and use it to buy nets like this one to protect children like this one, and we know reliably that if we provide nets, they're used, and they reduce the number of children dying from malaria, just one of the many preventable diseases that are responsible for some of those 19,000 children dying every day.
O atsakymas yra, taip, mes galime. Kiekvienas iš mūsų leidžiame pinigus dalykams, kurių mums iš tiesų nereikia. Galite pagalvoti, koks yra jūsų įprotis, ar tai nauja mašina, atostogos, ar galbūt kažkas tokio, kaip vandens pirkimas buteliuose, kai vanduo, bėgantis iš krano, yra visiškai saugus gerti. Jūs galėtumėte tuos pinigus, kuriuos išleidžiate šiems nereikialingiems dalykams, atiduoti šiai organizacijai, Fondui Prieš Maliariją, kuri jūsų atiduotus pinigus išleistų pirkti tinklams kaip šis, tam, kad padėtų apsaugoti vaikus, kaip šis, ir mes tikrai žinome, jog jeigu suteiksime tinklų, jie bus naudojami ir sumažins skaičių vaikų, mirštančių nuo maliarijos, kuri yra viena iš daugelio išvengiamų ligų, nuo kurių tie 19 000 vaikų miršta kiekvieną dieną.
Fortunately, more and more people are understanding this idea, and the result is a growing movement: effective altruism. It's important because it combines both the heart and the head. The heart, of course, you felt. You felt the empathy for that child. But it's really important to use the head as well to make sure that what you do is effective and well-directed, and not only that, but also I think reason helps us to understand that other people, wherever they are, are like us, that they can suffer as we can, that parents grieve for the deaths of their children, as we do, and that just as our lives and our well-being matter to us, it matters just as much to all of these people. So I think reason is not just some neutral tool to help you get whatever you want. It does help us to put perspective on our situation. And I think that's why many of the most significant people in effective altruism have been people who have had backgrounds in philosophy or economics or math. And that might seem surprising, because a lot of people think, "Philosophy is remote from the real world; economics, we're told, just makes us more selfish, and we know that math is for nerds." But in fact it does make a difference, and in fact there's one particular nerd who has been a particularly effective altruist because he got this.
Laimei, vis daugiau ir daugiau žmonių supranta šią idėją ir to rezultatas yra augantis judėjimas: veiksmingas altruizmas. Tai svarbu, nes jis sujungia širdį kartu su protu. Širdimi, žinoma, jūs pajautėte. Jūs jautėte empatiją tam vaikui. Bet labai svarbu, jog naudotumėtės ir savo protu, kad užtikrintumėte, jog tai, ką jūs darote, yra veiksminga ir nukreipta tinkama linkme, ir ne tik. Aš taip pat manau jog protas padeda mums suprasti, kad kiti žmonės, kad ir kur jie bebūtų, yra tokie patys kaip mes, jie kenčia taip pat kaip ir mes, kad tėvai gedi dėl savo vaikų mirčių, taip pat kaip ir mes, ir kad lygiai taip pat, kaip mūsų gyvenimai ir gerovė rūpi mums, jie rūpi tiek pat ir visiems tiems žmonėms. Taigi, aš manau, jog protas nėra tiesiog kokia nors neutrali priemonė, kuri mums padeda gauti tai, ko norime. Jis padeda mums suteikti perspektyvos mūsų situacijai. Ir aš manau, jog dėl to dauguma labiausiai pasižymėjusių žmonių veiksmingo altruizmo judėjime yra žmonės, kurie studijavo filosofiją, ekonomiką, ar matematiką. Ir tai gali nustebinti, nes dauguma žmonių galvoja, "Filosofija yra nutolusi nuo realaus pasaulio; ekonomika, kaip mums sakyta, tiesiog padaro mus labiau savanaudiškais, ir mes žinome, jog matematika yra moksliukams." Bet tiesą pasakius, tai daro didelį skirtumą, ir iš tiesų, yra vienas toks moksliukas, kuris yra ypatingai veiksmingas altruistas, nes jis turi šią savybę.
This is the website of the Bill & Melinda Gates Foundation, and if you look at the words on the top right-hand side, it says, "All lives have equal value." That's the understanding, the rational understanding of our situation in the world that has led to these people being the most effective altruists in history, Bill and Melinda Gates and Warren Buffett.
Tai Bill ir Melinda Gates Fondo internetinis puslapis ir jei pažiūrėsite į žodžius viršutiniame dešiniajame kampe, jie sako: "Visos gyvybės turi vienodą vertę." Tai supratimas, racionalus mūsų situacijos pasaulyje supratimas, kuris paskatino šiuos žmones tapti pačiais veiksmingiausiais altruistais istorijoje, Bill ir Melinda Gates ir Warren Buffett.
(Applause)
(Plojimai)
No one, not Andrew Carnegie, not John D. Rockefeller, has ever given as much to charity as each one of these three, and they have used their intelligence to make sure that it is highly effective. According to one estimate, the Gates Foundation has already saved 5.8 million lives and many millions more, people, getting diseases that would have made them very sick, even if eventually they survived. Over the coming years, undoubtably the Gates Foundation is going to give a lot more, is going to save a lot more lives. Well, you might say, that's fine if you're a billionaire, you can have that kind of impact. But if I'm not, what can I do? So I'm going to look at four questions that people ask that maybe stand in the way of them giving.
Nė vienas, nei Andrew Carnegie, nei John D. Rockefeller, nėra paaukojęs tiek daug labdarai, kiek kiekvienas iš šios trijulės, ir jie panaudojo savo sumanumą, kad užtikrintų, jog tai būtų labai veiksminga. Pagal vieną įvertinimą, Gates Fondas jau išgelbėjo 5,8 milijonus gyvybių ir dar daugiau milijonų žmonių, užsikrėtusių ligomis, kurios būtų labai sugadinę jų sveikatą, net jei ir galiausiai jie būtų išgyvenę. Per ateinančius metus, neabejotinai Gates Fondas paaukos dar daugiau, ir išgelbės dar daugiau gyvybių. Na, jūs galite pasakyti, jog tai suprantama, kai tu esi milijardierius, tu gali padaryti tokią įtaką. Bet jeigu aš nesu, ką aš galiu padaryti? Tad aš peržvelgsiu keturis klausimus, kuriuos užduoda žmonės, kurie galbūt sutrukdo jiems aukoti.
They worry how much of a difference they can make. But you don't have to be a billionaire. This is Toby Ord. He's a research fellow in philosophy at the University of Oxford. He became an effective altruist when he calculated that with the money that he was likely to earn throughout his career, an academic career, he could give enough to cure 80,000 people of blindness in developing countries and still have enough left for a perfectly adequate standard of living. So Toby founded an organization called Giving What We Can to spread this information, to unite people who want to share some of their income, and to ask people to pledge to give 10 percent of what they earn over their lifetime to fighting global poverty. Toby himself does better than that. He's pledged to live on 18,000 pounds a year -- that's less than 30,000 dollars -- and to give the rest to those organizations. And yes, Toby is married and he does have a mortgage.
Jie nerimauja, kokią įtaką jie gali padaryti. Bet jums nereikia būti milijardieriais. Tai - Toby Ord. Jis mokslininkas filosofijos srityje Oksfordo universitete. Jis tapo veiksmingu altruistu kai suskaičiavo, jog su pinigais, kuriuos jis uždirbs per visą savo karjerą, savo akademinę karjerą, jis galėtų paaukoti pakankamai, kad išgydytų 80 000 žmonių aklumą besivystančiose šalyse ir vis dar turėtų pakankamai likusių pinigų gyventi pagal visiškai pakankamą gyvenimo standartą. Taigi Toby įkūrė organizaciją pavadinimu "Duoti, ką galime", kad paskleistų šią informaciją ir suvienytų žmones, kurie nori pasidalinti dalimi savo atlyginimo, bei paprašytų žmonių pasižadėti paaukoti 10 procentų savo viso gyvenimo uždirbto atlyginimo kovai su skurdu pasaulyje. Pats Toby paaukoja daugiau. Jis pasižadėjo gyventi išleidžiant 18 000 svarų per metus -- tai mažiau nei 30 000 dolerių -- o visą likusį atlyginimą atiduoti toms organizacijoms. Ir taip, Toby yra vedęs ir yra pasiėmęs paskolą.
This is a couple at a later stage of life, Charlie Bresler and Diana Schott, who, when they were young, when they met, were activists against the Vietnam War, fought for social justice, and then moved into careers, as most people do, didn't really do anything very active about those values, although they didn't abandon them. And then, as they got to the age at which many people start to think of retirement, they returned to them, and they've decided to cut back on their spending, to live modestly, and to give both money and time to helping to fight global poverty.
Tai pora vėlesniame gyvenimo tarpsnyje, Charlie Bresler ir Diana Schott, kurie, kai buvo jauni, kai susitiko, buvo aktyvistai prieš karą Vietname, kovojo už socialinį teisingumą, ir kuomet jie ėmėsi savo karjerų, kaip dauguma žmonių daro, nedarė nieko labai aktyvaus kovojant dėl tų vertybių, tačiau jų neapleido. Ir tuomet, kai jie pasiekė tą amžių, kuomet dauguma žmonių pradeda galvoti apie pensiją, jie sugrįžo prie jų ir nusprendė sumažinti savo išlaidas, gyventi kukliai ir paaukoti tiek pinigų, tiek savo laiko kovojant su skurdu pasaulyje.
Now, mentioning time might lead you to think, "Well, should I abandon my career and put all of my time into saving some of these 19,000 lives that are lost every day?" One person who's thought quite a bit about this issue of how you can have a career that will have the biggest impact for good in the world is Will Crouch. He's a graduate student in philosophy, and he's set up a website called 80,000 Hours, the number of hours he estimates most people spend on their career, to advise people on how to have the best, most effective career. But you might be surprised to know that one of the careers that he encourages people to consider, if they have the right abilities and character, is to go into banking or finance. Why? Because if you earn a lot of money, you can give away a lot of money, and if you're successful in that career, you could give enough to an aid organization so that it could employ, let's say, five aid workers in developing countries, and each one of them would probably do about as much good as you would have done. So you can quintuple the impact by leading that kind of career. Here's one young man who's taken this advice. His name is Matt Weiger. He was a student at Princeton in philosophy and math, actually won the prize for the best undergraduate philosophy thesis last year when he graduated. But he's gone into finance in New York. He's already earning enough so that he's giving a six-figure sum to effective charities and still leaving himself with enough to live on. Matt has also helped me to set up an organization that I'm working with that has the name taken from the title of a book I wrote, "The Life You Can Save," which is trying to change our culture so that more people think that if we're going to live an ethical life, it's not enough just to follow the thou-shalt-nots and not cheat, steal, maim, kill, but that if we have enough, we have to share some of that with people who have so little. And the organization draws together people of different generations, like Holly Morgan, who's an undergraduate, who's pledged to give 10 percent of the little amount that she has, and on the right, Ada Wan, who has worked directly for the poor, but has now gone to Yale to do an MBA to have more to give.
Dabar, man minint laiką jūs tikriausiai pradedate galvoti: "Ar aš turėčiau mesti savo karjerą ir visą savo laiką paaukoti gelbėti keletą iš tų 19 000 tūkstančių gyvybių, kurias prarandame kiekvieną dieną?" Vienas žmogus, kuris visai nemažai mąstė apie šią problemą, kaip galima turėti karjerą, kuri turės didžiausią įtaką gėriui pasaulyje yra Will Crouch. Jis filosofijos magistro studentas ir jis sukūrė internetinį puslapį pavadinimu 80 000 Valandų (tai skaičius valandų, kurį pagal jo įvertinimus, dauguma žmonių skiria savo karjerai), tam, kad patartų žmonėms kaip turėti geriausią ir veiksmingiausią karjerą. Bet jūs nustebsite sužinoję, kad viena iš karjerų, kurias jis skatina žmones apmąstyti, jei jie turi tinkamus sugebėjimus ir asmenines savybes, yra bankininkystė ir finansai. Kodėl? Nes jeigu tu uždirbi daug pinigų, tu gali paaukoti daug pinigų, ir jeigu tu sėkmingai kopsi šios karjeros laiptais, tu galėsi paaukoti pakankamai ir padėsi organizacijai, kad ji galėtų įdarbinti, sakykime, penkis pagalbos darbuotojus besivystančiose šayse, ir kiekvienas iš jų turbūt padarytų tiek pat gero, kiek tu būtum padaręs. Taigi tu gali penkis kart padauginti poveikį, pasirinkdamas tokią karjerą. Štai vienas jaunas vyras, kuris pasinaudojo šiuo patarimu. Jo vardas Matt Weiger. Jis studijavo filosofiją ir matematiką Princetono universitete, jo filosofijos bakalauro darbas buvo įvertinas prizu kaip geriausias iš darbų, kai jis baigė universitetą pernai metais. Bet jis pasirinko dirbti finansų srityje Niujorke. Jau dabar jis uždirba pakankamai, kad gali paaukoti šešiaženklę sumą veiksmingom labdaros organizacijom ir vis dar pasilieka pakankamai pinigų sau pragyvenimui. Matt taip pat padėjo man įkurti organizaciją, su kuria aš dirbu ir kurios pavadinimas kilo iš knygos, kurią aš parašiau: "Gyvybė, kurią gali išgelbėti", kuri stengiasi pakeisti mūsų visuomenę, kad daugiau žmonių suprastų, jog jeigu mes norime gyventi etišką gyvenimą, neužtenka vien daryti tai, kas draudžiama ir nesukčiauti, nevogti, nežaloti, nežudyti, bet taip pat, jeigu mes turime pakankamai, mes privalome pasidalinti dalimi to su žmonėmis, kurie turi tiek mažai. Ir ši organizacija suburia kartu žmones iš skritingų kartų, kaip Holly Morgan, kuri yra studentė ir kuri pasižadėjo atiduoti 10 procentų tos mažos sumos, kurią turi, ir dešinėje, Ada Wan, kuri yra dirbusi tiesiogiai su skurstančiais, bet dabar studijuoja verslo magistro studijas Yale universitete, kad turėtų daugiau, ką galėtų paaukoti.
Many people will think, though, that charities aren't really all that effective. So let's talk about effectiveness. Toby Ord is very concerned about this, and he's calculated that some charities are hundreds or even thousands of times more effective than others, so it's very important to find the effective ones. Take, for example, providing a guide dog for a blind person. That's a good thing to do, right? Well, right, it is a good thing to do, but you have to think what else you could do with the resources. It costs about 40,000 dollars to train a guide dog and train the recipient so that the guide dog can be an effective help to a blind person. It costs somewhere between 20 and 50 dollars to cure a blind person in a developing country if they have trachoma. So you do the sums, and you get something like that. You could provide one guide dog for one blind American, or you could cure between 400 and 2,000 people of blindness. I think it's clear what's the better thing to do. But if you want to look for effective charities, this is a good website to go to. GiveWell exists to really assess the impact of charities, not just whether they're well-run, and it's screened hundreds of charities and currently is recommending only three, of which the Against Malaria Foundation is number one. So it's very tough. If you want to look for other recommendations, thelifeyoucansave.com and Giving What We Can both have a somewhat broader list, but you can find effective organizations, and not just in the area of saving lives from the poor. I'm pleased to say that there is now also a website looking at effective animal organizations. That's another cause that I've been concerned about all my life, the immense amount of suffering that humans inflict on literally tens of billions of animals every year. So if you want to look for effective organizations to reduce that suffering, you can go to Effective Animal Activism. And some effective altruists think it's very important to make sure that our species survives at all. So they're looking at ways to reduce the risk of extinction. Here's one risk of extinction that we all became aware of recently, when an asteroid passed close to our planet. Possibly research could help us not only to predict the path of asteroids that might collide with us, but actually to deflect them. So some people think that would be a good thing to give to. There's many possibilities.
Dauguma žmonių galvos, vis dėl to, jog labdaros organizacijos visai nėra veiksmingos. Tad pakalbėkime apie veiksmingumą. Toby Ord yra labai susirūpinęs tuo ir jis apskaičiavo, kad kai kurios labdaros organizacijos yra šimtus ar net tūkstančius kartų veiksmingesnės už kitas, tad yra labai svarbu surasti tas veiksmingąsias. Paimkime, pavyzdžiui, šuns vedlio suteikimą aklajam. Tai yra geras dalykas, taip? Na, taip, tai yra geras dalykas, bet taip pat reikia pagalvoti, kaip dar galima panaudoti tuos pačius išteklius. Reikia apie 40 000 dolerių tam, kad išdresiruotum šunį vedlį ir išmokytum su juo elgtis, kad šuo vedlys galėtų efektyviai padėti aklajam. Reikia maždaug nuo 20 iki 50 dolerių tam, kad išgydytum aklą žmogų besivystančioje šalye, jei jis turi trachomą. Taigi, patys galite susumuoti ir gausite kažką panašaus. Galite suteikti vieną šunį vedlį vienam aklam amerikiečiui, arba galite išgydyti tarp 400 ir 2000 žmonių nuo aklumo. Manau, yra aišku, kuris veiksmas yra geresnis. Bet jeigu norite ieškoti veiksmingų labdaros organizacijų, tai yra gera internetinė svetainė. GiveWell egzistauoja tam, kad įvertintų labdaros organizacijų įtaką, ne tik ar jos yra gerai valdomos, ir ši svetainė patikrino šimtus labdaros organizacijų ir šiuo metu rekomenduoja tik tris, iš kurių Fondas Prieš Maliariją yra pirmoje vietoje. Taigi, tai yra labai sunku. Jeigu norite pasižiūrėti į kitas rekomendacijas, thelifeyousave.com (gyvybė, kurią tu išgelbėji) ir Giving What We Can (Duodame, ką galime) - abi svetainės turi šiek tiek platesnį sąrašą, bet jūs galite rasti veiksmingų organizacijų, ir ne tik toje srityje, padedančių saugoti gyvybes nuo skurdo. Aš džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad dabar yra internetinė svetainė, kuri stebi veiksmingas gyvūnų organizacijas. Tai dar viena problema, dėl kurios aš jaudinuos visą savo gyvenimą, ta begalinė kančia, kurią žmonės sukelia, neperdedant, dešimtims milijardų gyvūnų kiekvienais metais. Tad jeigu nori surasti veiksmingų organizacijų, kurios stengiasi sumažinti tą kančią, gali apsilankyti Veiksmingoje Gyvūnų Agitacijoje. Ir kai kurie veiksmingi altruistai galvoja, kad yra labai svarbu užtikrinti, kad mūsų rūšis apskritai išgyventų. Tad jie ieško būdų, kaip sumažinti išnykimo riziką. Štai viena iš išnykimo rizikų, su kuria susidūrėme, kai asteroidas praskriejo visai šalia mūsų planetos. Tyrimai mums gali padėti net tik numatyti asteroidų, kurie galėtų su mumis susidurti, keliavimo trajektoriją, bet ir nukreipti juos. Taigi, kai kurie žmonės remia šį projektą. Egzistuoja daugybė galimybių.
My final question is, some people will think it's a burden to give. I don't really believe it is. I've enjoyed giving all of my life since I was a graduate student. It's been something fulfilling to me. Charlie Bresler said to me that he's not an altruist. He thinks that the life he's saving is his own. And Holly Morgan told me that she used to battle depression until she got involved with effective altruism, and now is one of the happiest people she knows. I think one of the reasons for this is that being an effective altruist helps to overcome what I call the Sisyphus problem. Here's Sisyphus as portrayed by Titian, condemned by the gods to push a huge boulder up to the top of the hill. Just as he gets there, the effort becomes too much, the boulder escapes, rolls all the way down the hill, he has to trudge back down to push it up again, and the same thing happens again and again for all eternity. Does that remind you of a consumer lifestyle, where you work hard to get money, you spend that money on consumer goods which you hope you'll enjoy using? But then the money's gone, you have to work hard to get more, spend more, and to maintain the same level of happiness, it's kind of a hedonic treadmill. You never get off, and you never really feel satisfied. Becoming an effective altruist gives you that meaning and fulfillment. It enables you to have a solid basis for self-esteem on which you can feel your life was really worth living.
Paskutinis klausimas, kurį norėčiau adresuoti, yra kai kurie žmonės mano, kad davimas yra našta. Aš tuo netikiu. Visą gyvenimą man patiko duoti nuo tada, kai baigiau universitetą. Tai man teikia daug pasitenkinimo. Charlie Bresler man sakė, kad jis nėra altruistas. Jis mano, kad gyvybė, kurią jis gelbėja, yra jo paties gyvybė. O Holly Morgan man sakė, kad kažkada kovojo su depresija iki kol įsitraukė į veiksmingą altruizmą, ir dabar jis yra vienas laimingiausių žmonių. Manau, kad viena iš to priežasčių yra ta, kad veiksmingas altruizmas padeda nugalėti, ką aš vadinu, Sizifo problema. Štai čia yra Sizifas, pavaizduotas Ticiano, dievų pasmerktas stumti didelį akmenį į kalną. Kai tik jis pasiekia viršūnę, pasidaro per sunku, akmuo išslysta ir nurieda žemyn, o jis turi nusileisti žemyn ir vėl jį stumti. Ir tuomet tai kartojasi vėl ir vėl amžinai. Ar tai jums neprimena vartotojo gyvenimo būdo, kur sunkiai dirbi, kad gautum pinigų, išleidi tuos pinigus prekėms, kurias tikiesi, kad maloniai naudosi? Bet tuomet pinigai baigiasi, turi sunkiai dirbti, kad gautum daugiau, išleistum daugiau ir taip palaikytum vienodą laimės lygį, tai lyg hedonistinis bėgtakis. Niekad nuo jo nenulipi ir niekad nesijauti visiškai patenkintas. Tapimas veiksmigu altruistu suteikia prasmę ir pasitenkinimą. Tai duoda tvirtą pagrindą savivertei, kuria tu jauti, kad gyvenimas yra tikrai vertas gyventi.
I'm going to conclude by telling you about an email that I received while I was writing this talk just a month or so ago. It's from a man named Chris Croy, who I'd never heard of. This is a picture of him showing him recovering from surgery. Why was he recovering from surgery?
Baigsiu jums papasakodamas apie el. laišką, kurį gavau, kai rašiau šią kalbą maždaug prieš mėnesį. Siuntėjas buvo Chris Croy, apie kurį anksčiau nebuvau girdėjęs. Štai jo nuotrauka, sveikstant po operacijos. Kodėl jis turėjo operaciją?
The email began, "Last Tuesday, I anonymously donated my right kidney to a stranger. That started a kidney chain which enabled four people to receive kidneys."
Laiškas prasidėjo taip: "Praeitą antradienį, aš anonimiškai paaukojau savo dešinį inkstą nepažįstamajam. Tai pradėjo inkstų grandinę, kuri padėjo keturiems žmonėms gauti inkstus."
There's about 100 people each year in the U.S. and more in other countries who do that. I was pleased to read it. Chris went on to say that he'd been influenced by my writings in what he did. Well, I have to admit, I'm also somewhat embarrassed by that, because I still have two kidneys. But Chris went on to say that he didn't think that what he'd done was all that amazing, because he calculated that the number of life-years that he had added to people, the extension of life, was about the same that you could achieve if you gave 5,000 dollars to the Against Malaria Foundation. And that did make me feel a little bit better, because I have given more than 5,000 dollars to the Against Malaria Foundation and to various other effective charities.
Kasmet maždaug 100 žmonių JAV ir daugiau kitose šalyse, aukoja inkstus. Man buvo malonu tai skaityti. Chris rašė toliau, kad jį įkvėpė mano darbai. Turiu pripažinti, kad susigėdau, nes vis dar turiu du inkstus. Bet Chris rašė, kad nemano, jog padarė kažką nepaprasto, nes jis apskaičiavo, kad metų skaičius, kuriuo prailgino kito žmogaus gyvenimą buvo tolygus 5000 dolerių, atiduotų Fondui prieš Maliariją. Tai privertė mane pasijusti geriau, nes esu davęs 5000 dolerių Fondui prieš Maliariją ir įvairioms kitoms veiksmingoms labdaroms.
So if you're feeling bad because you still have two kidneys as well, there's a way for you to get off the hook.
Taigi, jeigu jaučiatės blogai, kad vis dar turite du inkstus, yra būdas atsipirkti.
Thank you.
Ačiū.
(Applause)
(Plojimai)