Hi. I'm here to talk to you about the importance of praise, admiration and thank you, and having it be specific and genuine.
Sveiki. Aš čia esu, kad jums papasakočiau apie pagyrimo, žavėjimosi ir "ačiū" svarbą, ir kaip juos padaryti konkrečiais ir nuoširdžiais.
And the way I got interested in this was, I noticed in myself, when I was growing up, and until about a few years ago, that I would want to say thank you to someone, I would want to praise them, I would want to take in their praise of me and I'd just stop it. And I asked myself, why? I felt shy, I felt embarrassed. And then my question became, am I the only one who does this? So, I decided to investigate.
Ir priežastis, kodėl aš susidomėjau šia tema, buvo tai, kad beaugdama pastebėjau savyje, taip būdavo dar tik prieš keletą metų, aš norėdavau pasakyti ačiū kam nors, norėdavau juos pagirti, norėdavau būti pagirta, ir tuomet tiesiog liaudavausi. Ir aš paklausiau savęs - kodėl? Aš drovėjausi, jaučiausi sutrikusi. Ir tada mano klausimas pasikeitė į - ar aš vienintelė, kuri taip daro? Taigi nusprendžiau tai patyrinėti.
I'm fortunate enough to work in the rehab facility, so I get to see people who are facing life and death with addiction. And sometimes it comes down to something as simple as, their core wound is their father died without ever saying he's proud of them. But then, they hear from all the family and friends that the father told everybody else that he was proud of him, but he never told the son. It's because he didn't know that his son needed to hear it.
Man pasisekė, kad dirbu reabilitacijos įstaigoje, taigi galiu pamatyti žmones, kurie susiduria su gyvenimu ir mirtimi priklausomybės akivaizdoje. Ir kartais viso to priežastys yra labai paprastos, tarkim jų pagrindinė emocinė žaizda yra, kad tėvas mirė niekada nepasakęs, kad jais didžiuojasi. Bet tada jie iš visos šeimos ir draugų išgirsta, kad tėvas visiems pasakodavo, kaip juo didžiavosi, bet pačiam sūnui to niekada taip ir nepasakė. Ir tai yra todėl, kad tėvas paprasčiausiai nežinojo, kad sūnui reikėjo tai išgirsti.
So my question is, why don't we ask for the things that we need? I know a gentleman, married for 25 years, who's longing to hear his wife say, "Thank you for being the breadwinner, so I can stay home with the kids," but won't ask. I know a woman who's good at this. She, once a week, meets with her husband and says, "I'd really like you to thank me for all these things I did in the house and with the kids." And he goes, "Oh, this is great, this is great." And praise really does have to be genuine, but she takes responsibility for that. And a friend of mine, April, who I've had since kindergarten, she thanks her children for doing their chores. And she said, "Why wouldn't I thank it, even though they're supposed to do it?"
Taigi aš klausiu, kodėl gi mes nepaprašom dalykų, kurių trokštame? Aš pažįstu poną, kuris vedęs jau 25-erius metus, ir jis begalo trokšta, kad jo žmona pasakytų "Ačiū, kad tu uždirbi mūsų duonai kasdieninei ir dėl to aš galiu likti namuose su vaikais", bet jis to nepaprašo. Bet aš žinau moteriškę, kuri tai gerai moka. Ji, kartą į savaitę, susėda su savo vyru ir sako: "Aš tikrai norėčiau, kad tu man padėkotum už visus dalykus, kuriuos aš padariau namams ir vaikams." Ir jis tuomet prabilsta: "O, šitai yra puiku ir anas yra puiku." Ir pagyrimai tikrai turi būti nuoširdūs, bet ji prisiima už tai atsakomybę. Ir mano draugė nuo darželio laikų, April, dėkoja savo vaikams už atliktus kasdieninius darbus. Ji sakė: "Kodėl gi man nedėkoti jiems, netgi jei tuos darbus jie privalo atlikti?"
So, the question is, why was I blocking it? Why were other people blocking it? Why can I say, "I'll take my steak medium rare, I need size six shoes," but I won't say, "Would you praise me this way?" And it's because I'm giving you critical data about me. I'm telling you where I'm insecure. I'm telling you where I need your help. And I'm treating you, my inner circle, like you're the enemy. Because what can you do with that data? You could neglect me. You could abuse it. Or you could actually meet my need.
Taigi klausimas - kodėl aš tai blokavau? Kodėl kiti žmonės tai blokuoja? Kodėl aš galiu pasakyti "Aš norėčiau vidutiniškai iškepto kepsnio, man reikia 38-to dydžio batų," bet aš negaliu pasakyti "Ar galėtumėt mane pagirti?" Ir tai yra todėl, kad aš atiduodu jums kritinę informaciją apie save. Aš jums parodau, kurioje vietoje jaučiuosi nesaugus. Aš jums prasitariu, kada man reikia jūsų pagalbos. Ir aš elgiuosi su jumis, savo vidiniame rate, lyg būtumėte mano priešas. Nes ką jūs galėtumėte su ta informacija nuveikti? Jūs galėtumėte nepaisyti manęs. Jūs galėtumėte mane užgauti. Arba jūs išties galėtumėte patenkinti mano poreikį.
And I took my bike into the bike store-- I love this -- same bike, and they'd do something called "truing" the wheels. The guy said, "You know, when you true the wheels, it's going to make the bike so much better." I get the same bike back, and they've taken all the little warps out of those same wheels I've had for two and a half years, and my bike is like new. So, I'm going to challenge all of you. I want you to true your wheels: be honest about the praise that you need to hear. What do you need to hear? Go home to your wife -- go ask her, what does she need? Go home to your husband -- what does he need? Go home and ask those questions, and then help the people around you.
Kartą nunešiau savo dviratį į dviračių parduotuvę -- man tai patinka -- tas pats dviratis, ir jie turėjo padaryti vadinamą "stipinavimą", Vaikinukas ištarė: "Žinot, kai ratai yra sustipinuojami, tai padaro dviratį žymiai geresniu." Man grąžina tą patį dviratį, tačiau visi stipiniai, tuose pačiuose ratuose, dabar puikiai išlyginti - dviratis, kurį turėjau jau dvejus su puse metų, dabar buvo kaip naujas. Taigi aš jums visiems dabar mesiu iššūkį. Aš noriu, kad visi išlygintumėte savo stipinus: būkite atviras apie pagyrimus, kuriuos trokštate išgirsti. Ką jūs norite išgirsti? Grįžkite pas savo žmoną, paklauskite, ko ji trokšta? Grįžkite namo pas savo vyrą -- ko jis trokšta? Grįžkite namo, paklauskite tų klausimų ir tuomet padėkite jus supantiems žmonėms.
And it's simple. And why should we care about this? We talk about world peace. How can we have world peace with different cultures, different languages? I think it starts household by household, under the same roof. So, let's make it right in our own backyard. And I want to thank all of you in the audience for being great husbands, great mothers, friends, daughters, sons. And maybe somebody's never said that to you, but you've done a really, really good job. And thank you for being here, just showing up and changing the world with your ideas.
Ir tai paprasta. Ir kodėl mums tai turėtų rūpėti? Mes kalbam apie taiką pasaulyje. Kaip mes galime kalbėti apie pasaulinę taiką skirtingose kultūrose, skirtingomis kalbomis? Aš manau, visa tai prasideda po namų stogu, šeima po šeimos. Pradėkime nuo savęs. Ir aš norėčiau padėkoti visiems jums, esantiems salėje, kad esate nuostabūs vyrai, nuostabios motinos, draugai, dukros, sūnūs. Ir galbūt to jums niekas nesakė, bet jūs tikrai puikiai gyvenime padirbėjote. Ir ačiū jums, kad čia esate, tiesiog, kad atėjote ir, kad keičiate pasaulį savo idėjomis.
Thank you. (Applause)
Ačiū. (Plojimai)