The story starts: I was at a friend's house, and she had on her shelf a copy of the DSM manual, which is the manual of mental disorders. It lists every known mental disorder. And it used to be, back in the '50s, a very slim pamphlet. And then it got bigger and bigger and bigger, and now it's 886 pages long. And it lists currently 374 mental disorders.
Štai istorija: lankiausi pas draugę ir ji lentynoje turėjo „DSM“ arba „Psichikos sutrikimų žinyną“. Jame surašyti visi žinomi psichikos sutrikimai. Šeštajame dešimtmetyje tai buvo labai plona brošiūra. Vėliau ji vis storėjo ir storėjo, ir dabar ją sudaro 886 puslapiai, kuriuose surašyti 374 psichikos sutrikimai.
So I was leafing through it, wondering if I had any mental disorders, and it turns out I've got 12.
Varčiau ją svarstydamas, gal ir pats turiu kokį sutrikimą, ir, pasirodo, turiu - dvylika.
(Laughter)
(Juokas)
I've got generalized anxiety disorder, which is a given. I've got nightmare disorder, which is categorized if you have recurrent dreams of being pursued or declared a failure, and all my dreams involve people chasing me down the street going, "You're a failure!"
Turiu generalizuoto nerimo sutrikimą, o tai natūralu. Sapnuoju košmarus, o tai irgi sutrikimas, jei nuolat sapnuojate, kad jus persekioja ar vadina nevykėliu. O sapnuose mane visada kas nors vejasi ir šaukia: „Nevykėlis!“
(Laughter)
(Juokas)
I've got parent-child relational problems, which I blame my parents for.
Tėvų ir vaikų santykiai man irgi nesiseka, dėl to kaltinu tėvus.
(Laughter)
(Juokas)
I'm kidding. I'm not kidding. I'm kidding. And I've got malingering. And I think it's actually quite rare to have both malingering and generalized anxiety disorder, because malingering tends to make me feel very anxious.
Juokauju. Nejuokauju. Juokauju! Dar esu simuliantas. Manau, retai pasitaiko, kad žmogus būtų ne tik simuliantas, bet dar turėtų generalizuoto nerimo sutrikimą. Nes simuliavimas man kelia tikrai didelį nerimą.
Anyway, I was looking through this book, wondering if I was much crazier than I thought I was, or maybe it's not a good idea to diagnose yourself with a mental disorder if you're not a trained professional, or maybe the psychiatry profession has a kind of strange desire to label what's essentially normal human behavior as a mental disorder. I didn't know which of these was true, but I thought it was kind of interesting, and I thought maybe I should meet a critic of psychiatry to get their view, which is how I ended up having lunch with the Scientologists.
Taigi, vartydamas knygą svarsčiau, gal esu didesnis pakvaišėlis nei maniau, o gal nederėtų sau diagnozuoti psichikos sutrikimų, jei nesate specialistas. O gal psichiatrija remiasi keistu poreikiu sutrikimais išvadinti tai, kas iš esmės yra normalus žmogaus elgesys. Nežinojau, kaip yra iš tiesų, bet maniau, kad tai gana įdomu. Nusprendžiau susitikti su psichiatrijos kritiku ir sužinoti jo nuomonę. Galiausiai viskas baigėsi pietumis su scientologais.
(Laughter)
It was a man called Brian, who runs a crack team of Scientologists who are determined to destroy psychiatry wherever it lies. They're called the CCHR. And I said to him, "Can you prove to me that psychiatry is a pseudo-science that can't be trusted?" And he said, "Yes, we can prove it to you." And I said, "How?" And he said, "We're going to introduce you to Tony." And I said, "Who's Tony?" And he said, "Tony's in Broadmoor." Now, Broadmoor is Broadmoor Hospital. It used to be known as the Broadmoor Asylum for the Criminally Insane. It's where they send the serial killers, and the people who can't help themselves. And I said to Brian, "Well, what did Tony do?" And he said, "Hardly anything. He beat someone up or something, and he decided to fake madness to get out of a prison sentence. But he faked it too well, and now he's stuck in Broadmoor and nobody will believe he's sane. Do you want us to try and get you into Broadmoor to meet Tony?" So I said, "Yes, please."
Kritiko vardas buvo Brajanas. Jis vadovauja scientologų grupei pasiryžusiai sunaikinti psichiatriją. Sutrumpintai jie save vadina „CCHR“. Paklausiau: „Ar galite įrodyti, kad psichiatrija - pseudomokslas, kuriuo negalima pasitikėti?“ Jis atsakė: „Taip, galime“. Klausiau: „Kaip?“ „Supažindinsime tave su Toniu“. „Kas tas Tonis'?“ „Tonis įkalintas Brodmure“. Brodmuras - tai psichiatrijos ligoninė. Anksčiau dar buvo žinoma kaip „Psichiškai nesveikų nusikaltėlių ligoninė“. Ten siunčiami serijiniai žudikai ir savęs nebesuvaldantys žmonės. Paklausiau Brajano: „Kuo prasikalto Tonis?“ Jis atsakė: „Beveik niekuo. Sumušė žmogų ir, kad išvengtų kalėjimo, nusprendė apsimesti pamišėliu. Tačiau per gerai apsimetinėjo, tad dabar kali Brodmure, ir niekas netiki, kad jis ne beprotis. Ar norėtumėt susitikti su Toniu Brodmure?“ Sutikau.
So I got the train to Broadmoor. I began to yawn uncontrollably around Kempton Park, which apparently is what dogs also do when anxious, they yawn uncontrollably. And we got to Broadmoor. And I got taken through gate after gate after gate after gate into the wellness center, which is where you get to meet the patients. It looks like a giant Hampton Inn. It's all peach and pine and calming colors. And the only bold colors are the reds of the panic buttons. And the patients started drifting in. And they were quite overweight and wearing sweatpants, and quite docile-looking. And Brian the Scientologist whispered to me, "They're medicated," which, to the Scientologists, is like the worst evil in the world, but I'm thinking it's probably a good idea.
Iškeliavau traukiniu į Brodmurą. Ties Kemptono parku ėmiau nevalingai žiovauti, ką, pasirodo, nerimaudami daro šunys. Nevalingai žiovauja. Nuvykome į Brodmurą. Mane vedė nuo vartų prie vartų iki sveikatingumo centro, kuriame galima susitikti su pacientais. Priminė milžinišką „Hampton Inn“ viešbutį. Viskas nudažyta persikine, pušų bei kitomis raminančiomis spalvomis. Vienintelės ryškios spalvos - raudonų pavojaus mygtukų. Ėmė rinktis pacientai. Dauguma gana nutukę, vilkėjo medvilnines kelnes. Atrodė gana ramūs. Scientologas Brajanas pašnibždomis tarė: „Jiems suleista vaistų“. O scientologams tai didžiausias blogis pasaulyje. Tačiau aš maniau, kad tai tik į gera.
(Laughter)
(Juokas)
And then Brian said, "Here's Tony." And a man was walking in. And he wasn't overweight, he was in very good physical shape. And he wasn't wearing sweatpants, he was wearing a pinstripe suit. And he had his arm outstretched like someone out of The Apprentice. He looked like a man who wanted to wear an outfit that would convince me that he was very sane.
Tada Brajanas pasakė: „Štai Tonis“. Į salę žengė vyras. Nenutukęs, net labai geros fizinės formos. Nemūvėjo medvilninių kelnių. Vilkėjo dryžuotą kostiumėlį. Ištiesė man ranką lyg realybės šou „Mokinys“ dalyvis. Atrodė, kad tą kostiumą vilki tik tam, kad įtikintų mane esąs net labai sveiko proto žmogus.
And he sat down. And I said, "So is it true that you faked your way in here?" And he said, "Yep. Yep. Absolutely. I beat someone up when I was 17. And I was in prison awaiting trial, and my cellmate said to me, 'You know what you have to do? Fake madness. Tell them you're mad, you'll get sent to some cushy hospital. Nurses will bring you pizzas, you'll have your own PlayStation.'" I said, "Well, how did you do it?" He said, "Well, I asked to see the prison psychiatrist. And I'd just seen a film called 'Crash,' in which people get sexual pleasure from crashing cars into walls. So I said to the psychiatrist, 'I get sexual pleasure from crashing cars into walls.'" And I said, "What else?" He said, "Oh, yeah. I told the psychiatrist that I wanted to watch women as they died, because it would make me feel more normal." I said, "Where'd you get that from?" He said, "Oh, from a biography of Ted Bundy that they had at the prison library."
Jis atsisėdo. Paklausiau: „Ar tiesa, kad pakliuvai čia apsimetęs pamišėliu?“ Atsakė: „Taip. Būdamas 17 metų sumušiau žmogų. Kalėjime laukiau teismo, o kameros draugas pasiūlė: „Žinai ką turėtum padaryti? Apsimesk bepročiu. Pasakyk jiems, kad esi pamišęs ir būsi išsiųstas į patogią ligoninę, kur slaugės nešios tau picas. Turėsi nuosavą „Playstation““. Tad paklausiau: „Kaip tau tai pavyko?“ „Paprašiau susitikimo su kalėjimo psichiatru. Kaip tik buvau matęs filmą „Autokatastrofa“, kuriame žmonės seksualiai pasitenkina įvažiuodami į sienas. Tad ir pasakiau psichiatrui: „Seksualiai pasitenkinu trenkdamasis automobiliu į sieną“. Paklausiau: „Ką dar pasakei?“ „Ak, taip, dar pasakiau, kad noriu stebėti mirštančias moteris, nes tada jaučiuosi normalesnis“. Paklausiau: „Iš kur tokia idėja?“ „Iš Tedo Bandžio biografijos, kurią skaičiau kalėjimo bibliotekoje“.
Anyway, he faked madness too well, he said. And they didn't send him to some cushy hospital. They sent him to Broadmoor. And the minute he got there, said he took one look at the place, asked to see the psychiatrist, said, "There's been a terrible misunderstanding. I'm not mentally ill." I said, "How long have you been here for?" He said, "Well, if I'd just done my time in prison for the original crime, I'd have got five years. I've been in Broadmoor for 12 years."
Taigi, kaip pats tvirtino, jis tiesiog per gerai suvaidino pamišimą, tad buvo išsiųstas ne į patogią ligoninę. Jie išsiuntė jį į Brodmurą. Ir vos ten atsidūręs, vos tik pažvelgęs į tą vietą, jis paprašė iškviesti psichiatrą, ėmė tvirtinti: „Įvyko didelis nesusipratimas. Nesu psichiškai nesveikas“. Paklausiau: „Kaip seniai esi čia kalinamas?“ „Jei už savo nusikaltimą būčiau sėdėjęs kalėjime, būčiau išleistas po 5 metų. Brodmure esu jau 12 metų“.
Tony said that it's a lot harder to convince people you're sane than it is to convince them you're crazy. He said, "I thought the best way to seem normal would be to talk to people normally about normal things like football or what's on TV. I subscribe to New Scientist, and recently they had an article about how the U.S. Army was training bumblebees to sniff out explosives. So I said to a nurse, 'Did you know that the U.S. Army is training bumblebees to sniff out explosives?' When I read my medical notes, I saw they'd written: 'Believes bees can sniff out explosives.'"
Tonis teigė, kad daug sunkiau įtikinti žmones, jog esi sveiko proto, nei įtikinti, kad esi pamišėlis. Jis sakė: „Maniau, geriausias būdas pasirodyti normaliu - tai normaliai kalbėti su žmonėmis apie tokius normalius dalykus kaip futbolas ar televizija. Prenumeruoju „New Scientist“ mokslo žurnalą, o jame neseniai rašė, kaip JAV armija dresuoja bites, kad šios aptiktų sprogmenis. Tad pasakiau seselei: „Ar žinojote, jog JAV armija dresuoja bites, kad šios aptiktų sprogmenis?“ Vėliau, vartydamas savo medicininį įrašą, perskaičiau: „Tiki, kad bitės gali aptikti sprogmenis“.
(Laughter)
Tonis tęsė: „Žinote, jie nuolat ieško
He said, "You know, they're always looking out for nonverbal clues to my mental state. But how do you sit in a sane way? How do you cross your legs in a sane way? It's just impossible." When Tony said that to me, I thought to myself, "Am I sitting like a journalist? Am I crossing my legs like a journalist?"
nežodinių mano psichinės būklės požymių. Tačiau kaip reikia normaliai sėdėti? Kaip normaliai susidėti kojas? Tiesiog nesuvokiama“. Toniui taip svarstant, susimąsčiau ir pats: „Ar sėdžiu kaip žurnalistas? Ar sukryžiuoju kojas kaip žurnalistas?“
He said, "You know, I've got the Stockwell Strangler on one side of me, and I've got the 'Tiptoe Through the Tulips' rapist on the other side of me. So I tend to stay in my room a lot because I find them quite frightening. And they take that as a sign of madness. They say it proves that I'm aloof and grandiose." So, only in Broadmoor would not wanting to hang out with serial killers be a sign of madness. Anyway, he seemed completely normal to me, but what did I know?
Jis tęsė: „Už vienos mano kambario sienos kali Stokvelo smaugikas, už kitos - prievartautojas. Tad dažniausiai neišeinu iš kambario , nes jie man kraupūs. O tai irgi laikoma pamišimo požymiu. Jie tvirtina, kad elgiuosi kaip save išaukštinantis atsiskyrėlis“. Taigi, tik Brodmure nenoras būti šalia serijinių žudikų gali reikšti pamišimą. Jis man pasirodė visiškai normalus, bet iš kur galiu žinoti? Grįžęs namo parašiau jo gydytojui Entoniui Meidenui.
And when I got home I emailed his clinician, Anthony Maden. I said, "What's the story?" And he said, "Yep. We accept that Tony faked madness to get out of a prison sentence, because his hallucinations -- that had seemed quite cliche to begin with -- just vanished the minute he got to Broadmoor. However, we have assessed him, and we've determined that what he is is a psychopath." And in fact, faking madness is exactly the kind of cunning and manipulative act of a psychopath. It's on the checklist: cunning, manipulative. So, faking your brain going wrong is evidence that your brain has gone wrong. And I spoke to other experts, and they said the pinstripe suit -- classic psychopath -- speaks to items one and two on the checklist: glibness, superficial charm and grandiose sense of self-worth. And I said, "Well, but why didn't he hang out with the other patients?" Classic psychopath -- it speaks to grandiosity and also lack of empathy. So all the things that had seemed most normal about Tony was evidence, according to his clinician, that he was mad in this new way. He was a psychopath.
Paklausiau: „Kaip yra iš tiesų?“ Jis atsakė: „Taip, sutinkame, jog Tonis vaidino pamišimą, kad išvengtų bausmės. Jo haliucinacijos jau nuo pat pradžių atrodė banalios ir išsisklaidė vos atvežėme jį į Brodmurą. Tačiau įvertinome jo būklę ir nusprendėme, kad jis - psichopatas“. Ir iš tiesų, apsimetinėjimas bepročiu yra suktas manipuliacinis psichopato elgesys. Jis įvardytas kontroliniame elgesio sąraše: suktas ir manipuliacinis. Tad apsimetinėti, kad pakriko smegenys yra pakrikusių smegenų požymis. Kalbėjau su kitais ekspertais, kurie sakė, kad dryžuotas kostiumas - klasikinis psichopato požymis. Tai atitinka du kontrolinio sąrašo punktus - gražbyliavimą, paviršutiniškumą ir perdėtą savęs išaukštinimą. Paklausiau: „O kaip dėl to, kad jis nenorėjo bendrauti su kitais pacientais?“ Klasikinis psichopatas - laiko save aukštesniu ir nejaučia empatijos. Taigi, viskas, kuo Tonis man pasirodė normalus, pasak šio gydytojo, buvo įrodymas, kad jis beprotis. Jis - psichopatas.
And his clinician said to me, "If you want to know more about psychopaths, you can go on a psychopath-spotting course run by Robert Hare, who invented the psychopath checklist." So I did. I went on a psychopath-spotting course, and I am now a certified -- and I have to say, extremely adept -- psychopath spotter.
Jo gydytojas man patarė: „Jei norite apie psichikos ligonius sužinoti daugiau, apsilankykite psichopatų atpažinimo kursuose, kuriuos veda kontrolinio sąrašo sudarytojas Robertas Heras“. Taip ir padariau. Apsilankiau psichopatų atpažinimo kursuose, ir dabar esu atestuotas ir, pripažinsiu, ypač geras psichopatų atpažintojas.
So, here's the statistics: One in a hundred regular people is a psychopath. So there's 1,500 people in his room. Fifteen of you are psychopaths. Although that figure rises to four percent of CEOs and business leaders, so I think there's a very good chance there's about 30 or 40 psychopaths in this room. It could be carnage by the end of the night.
Tad štai kokia statistika: iš šimto žmonių, vienas yra psichopatas. Šioje salėje 1500 žmonių. Penkiolika yra psichopatai. Nors skaičius pakyla iki 4% generalinių direktorių ir verslo lyderių gretose. Tad labai didelė tikimybė, jog šioje salėje sėdi apie 30-40 psichopatų. Tai gi vakaras gali baigtis skerdynėmis.
(Laughter)
(Juokas)
Hare said the reason why is because capitalism at its most ruthless rewards psychopathic behavior -- the lack of empathy, the glibness, cunning, manipulative. In fact, capitalism, perhaps at its most remorseless, is a physical manifestation of psychopathy. It's like a form of psychopathy that's come down to affect us all. Hare said, "You know what? Forget about some guy at Broadmoor who may or may not have faked madness. Who cares? That's not a big story. The big story," he said, "is corporate psychopathy. You want to go and interview yourself some corporate psychopaths."
Heras teigia, kad taip yra dėl to, jog nuožmus kapitalizmas atlygina už psichopatišką elgesį: empatijos trūkumą, gražbyliavimą, suktumą, manipuliacijas. Pačios negailestingiausios formos kapitalizmas - tai fizinė psichopatijos išraiška. Tai lyg psichopatijos forma, veikianti mus visus. Heras man tarė: „Žinote ką? Pamirškite tą vyruką Brodmure, kuris galbūt yra, o gal ir nėra pamišėlis. Kam tai rūpi? Ne tai svarbiausia. Svarbiausia, - teigė jis, - korporacinė psichopatija. Pasikalbėkite su korporacijų psichopatais“.
So I gave it a try. I wrote to the Enron people. I said, "Could I come and interview you in prison, to find out it you're psychopaths?"
Nusprendžiau pamėginti. Parašiau „Enron“ kompanijos žmonėms. Paklausiau: „Ar galėčiau su jumis pasikalbėti ir išsiaiškinti, ar nesate psichopatai?“
(Laughter)
Jie neatsakė.
And they didn't reply.
(Laughter)
Tad pakeičiau taktiką.
So I changed tack. I emailed "Chainsaw Al" Dunlap, the asset stripper from the 1990s. He would come into failing businesses and close down 30 percent of the workforce, just turn American towns into ghost towns. And I emailed him and I said, "I believe you may have a very special brain anomaly that makes you ... special, and interested in the predatory spirit, and fearless. Can I come and interview you about your special brain anomaly?" And he said, "Come on over!"
Parašiau „Grandininiam pjūklui“ Elui Danlapui - dešimto dešimtmečio skolų mažinimo ekspertui. Jis įžengdavo į bankrutuojančias įmones ir atleisdavo 30% darbuotojų - taip didindamas Amerikos miestelių-vaiduoklių skaičių. Parašiau jam: „Manau, jūsų smegenyse yra ypatinga anomalija, kuri jus pavertė tokiu nepaprastu, narsiu, plėšraus būdo žmogumi. Ar galėtume pasikalbėti apie tą ypatingą smegenų anomaliją?“ Jis atsakė: „Ateikite“.
(Laughter)
So I went to Al Dunlap's grand Florida mansion. It was filled with sculptures of predatory animals. There were lions and tigers -- he was taking me through the garden -- there were falcons and eagles, he was saying, "Over there you've got sharks and --" he was saying this in a less effeminate way -- "You've got more sharks and you've got tigers." It was like Narnia.
Tad apsilankiau Floridoje, Elo Danlapo didžiuliame name, kuriame apstu plėšrių gyvūnų skulptūrų. Liūtų ir tigrų. Jis vedėsi mane per sodą, kuriame stovėjo sakalų ir erelių skulptūros. Demonstravo: „Štai čia turime ryklius“. Jo tonas buvo ne toks švelnus. „Turime ryklių ir liūtų“. Priminė Narniją.
(Laughter)
(Juokas)
And then we went into his kitchen. Now, Al Dunlap would be brought in to save failing companies, he'd close down 30 percent of the workforce. And he'd quite often fire people with a joke. Like, for instance, one famous story about him, somebody came up to him and said, "I've just bought myself a new car." And he said, "Well, you may have a new car, but I'll tell you what you don't have -- a job."
Tada įžengėme į virtuvę. Elas Danlapas buvo kviečiamas gelbėti bankrutuojančias įmones. Jis atleisdavo 30% darbuotojų. Ir neretai tai darė juokaudamas. Pavyzdžiui, viena žymiausių tokių istorijų pasakoja, kaip prie jo priėjęs žmogus tarė: „Ką tik nusipirkau naują automobilį“. O jis atsakė: „Gal ir turi naują automobilį, tačiau darbo - ne“.
So in his kitchen -- he was in there with his wife, Judy, and his bodyguard, Sean -- and I said, "You know how I said in my email that you might have a special brain anomaly that makes you special?" He said, "Yeah, it's an amazing theory, it's like Star Trek. You're going where no man has gone before." And I said, "Well --" (Clears throat)
Virtuvėje jis stovėjo kartu su žmona Džude ir asmens sargybiniu Šonu. Paklausiau: „Pamenate, kai laiške rašiau, kad dėl smegenų anomalijos esate nepaprastas žmogus?“ Atsakė: „Taip, puiki teorija. Primena „Žvaigdžių kelią“. Keliaujate ten, kur dar niekas nesilankė“. Atsakiau: „Na, kai kurie psichologai pasakytų,
(Laughter)
Some psychologists might say that this makes you --" (Mumbles)
kad dėl to esate... (sumurma)“
(Laughter)
(Juokas)
And he said, "What?" And I said, "A psychopath." And I said, "I've got a list of psychopathic traits in my pocket. Can I go through them with you?"
Jis paklausė: „Kas?“ Atsakiau: „Psichopatas. Kišenėje turiu psichopato savybių sąrašą. Ar galėtume jas aptarti?“
And he looked intrigued despite himself, and he said, "Okay, go on." And I said, "Okay. Grandiose sense of self-worth." Which I have to say, would have been hard for him to deny, because he was standing under a giant oil painting of himself.
Nepaisant visko, jis atrodė susidomėjęs ir tarė: „Gerai, vardyk“. Atsakiau: „Gerai. Ypatingas savivertės jausmas“. Ką, manau, jam būtų buvę sunku paneigti, nes stovėjo po milžinišku savo paties paveikslu.
(Laughter)
(Juokas)
He said, "Well, you've got to believe in you!" And I said, "Manipulative." He said, "That's leadership."
Jis pasakė: „Bet juk reikia savimi tikėti!“ Vardijau toliau: „Polinkis į manipuliacijas“. Jis atsakė: „Juk tai lyderystė!“
(Laughter)
And I said, "Shallow affect, an inability to experience a range of emotions." He said, "Who wants to be weighed down by some nonsense emotions?" So he was going down the psychopath checklist, basically turning it into "Who Moved My Cheese?"
Tęsiau: „Paviršutiniškumas - nesugebėjimas patirti emocijų“. Jis: „O kas nori būti stabdomas nereikalingų jausmų?“ Taigi, visą tą psichopato atpažinimo sąrašą jis pavertė kažkuo panašiu į knygą „Kas paėmė mano sūrį?“
(Laughter)
(Juokas)
But I did notice something happening to me the day I was with Al Dunlap. Whenever he said anything to me that was kind of normal -- like he said "no" to juvenile delinquency, he said he got accepted into West Point, and they don't let delinquents in West Point. He said "no" to many short-term marital relationships. He's only ever been married twice. Admittedly, his first wife cited in her divorce papers that he once threatened her with a knife and said he always wondered what human flesh tasted like, but people say stupid things to each other in bad marriages in the heat of an argument, and his second marriage has lasted 41 years. So whenever he said anything to me that just seemed kind of non-psychopathic, I thought to myself, well I'm not going to put that in my book. And then I realized that becoming a psychopath spotter had kind of turned me a little bit psychopathic. Because I was desperate to shove him in a box marked "Psychopath." I was desperate to define him by his maddest edges.
Tačiau pastebėjau, kad tądien, kalbant su Elu Danlapu, su manimi kažkas dėjosi. Kai tik jis pasakydavo ką nors visai normalaus, pavyzdžiui, nepritarė jaunimo nusikalstamumui ir pasakojo, kaip jį priėmė į „West Point“ - kariuomenės koledžą, kuriame nusikaltėliai nelaukiami. Arba tai, kaip nepalaikė trumpalaikių vedybinių santykių. Pats buvo vedęs tik du kartus. Kaip žinoma, pirmoji žmona skyrybų dokumentuose pareiškė, jog kartą jis jai grasino peiliu bei teigė visad norėjęs paragauti žmogienos. Tačiau, nenusisekus santuokoms ar ginčo įkarštyje, žmonės yra linkę daug išsigalvoti. Antroji jo santuoka trunka jau 41 metus. Taigi, kai tik jis pasakydavo ką nors, kas atrodė ne psichopatiška, nuspręsdavau, kad to savo knygoje neminėsiu. Tačiau vėliau suvokiau, kad tapęs psichopatų atpažintoju, pats elgiausi truputėlį psichopatiškai - beviltiškai mėginau įsprausti jį į psichopato rėmus. Troškau jį apibūdinti pasitelkęs beprotiškiausias jo savybes.
And I realized, my God -- this is what I've been doing for 20 years. It's what all journalists do. We travel across the world with our notepads in our hands, and we wait for the gems. And the gems are always the outermost aspects of our interviewee's personality. And we stitch them together like medieval monks, and we leave the normal stuff on the floor. And you know, this is a country that over-diagnoses certain mental disorders hugely. Childhood bipolar -- children as young as four are being labeled bipolar because they have temper tantrums, which scores them high on the bipolar checklist.
Tada ir suvokiau: „O Dieve, juk tai darau jau 20 metų. Juk tuo ir užsiima žurnalistai“. Keliaujame po pasaulį su užrašų knygutėmis rankose ir tikimės aptikti tuos „perliukus“. O tie „perliukai“ retai būna esminės mūsų pašnekovo savybės. Lyg kokie viduramžių vienuoliai, supiname juos į vieną audinį, o normalias savybes paliekame mėtytis ant žemės. Bet juk gyvename šalyje, kurioje tam tikri psichikos sutrikimai yra nustatomi pernelyg dažnai. Pavyzdžiui, maniakinė depresija - diagnozuojama net 4 m. vaikams, nes šie dažnai parodo savo įniršį, o tai laikoma svarbiu maniakinės depresijos požymiu.
When I got back to London, Tony phoned me. He said, "Why haven't you been returning my calls?" I said, "Well, they say that you're a psychopath." And he said, "I'm not a psychopath." He said, "You know what? One of the items on the checklist is lack of remorse, but another item on the checklist is cunning, manipulative. So when you say you feel remorse for your crime, they say, 'Typical of the psychopath to cunningly say he feels remorse when he doesn't.' It's like witchcraft, they turn everything upside-down." He said, "I've got a tribunal coming up. Will you come to it?" So I said okay.
Kai grįžau į Londoną, man paskambino Tonis. Klausė: „Kodėl neatsiliepi į skambučius?“ Atsakiau: „Na, juk sako, kad esi psichopatas“. Jis: „Aš ne psichopatas. Viena iš psichopato savybių yra sąžinės graužaties nebuvimas, o kita - suktumas, manipuliacinis elgesys. Tad, kai sakai, kad gailiesi dėl nusikaltimo, gydytojai nusprendžia: „Tipinis psichopatas: bando manipuliuoti, teigia, kad gailisi, nors iš tiesų taip nėra“. Panašu į raganavimą. Jie viską apverčia aukštyn kojom“. Jis tęsė: „Manęs laukia teismas Ateisite?“ Sutikau.
So I went to his tribunal. And after 14 years in Broadmoor, they let him go. They decided that he shouldn't be held indefinitely because he scores high on a checklist that might mean that he would have a greater than average chance of recidivism. So they let him go. And outside in the corridor he said to me, "You know what, Jon? Everyone's a bit psychopathic." He said, "You are, I am. Well, obviously I am." I said, "What are you going to do now?" He said, "I'm going to go to Belgium. There's a woman there that I fancy. But she's married, so I'm going to have to get her split up from her husband."
Atvykau į jo teismą. Ir po 14 metų Brodmure, jis išėjo į laisvę. Jie nusprendė, kad nederėtų amžinai jo kalinti, nors jis ir turi daug psichopato požymių, kurie gali lemti didesnį polinkį į recidyvizmą. Taigi jie jį paleido. Koridoriuje jis man tada pasakė: „Žinai ką, Džonai? Visi esame daugiau ar mažiau psichopatai. Aš. Tu. Aš jau be abejonės toks“. Paklausiau: „Ką dabar darysi?“ Atsakė: „Keliausiu į Belgiją. Ten gyvena man patinkanti moteris. Tik ji ištekėjusi, teks pasistengti, kad išsiskirtų“.
(Laughter)
(Juokas)
Anyway, that was two years ago, and that's where my book ended. And for the last 20 months, everything was fine. Nothing bad happened. He was living with a girl outside London. He was, according to Brian the Scientologist, making up for lost time, which I know sounds ominous, but isn't necessarily ominous. Unfortunately, after 20 months, he did go back to jail for a month. He got into a "fracas" in a bar, he called it. Ended up going to jail for a month, which I know is bad, but at least a month implies that whatever the fracas was, it wasn't too bad.
Beje, tai vyko prieš dvejus metus, čia ir baigėsi mano užrašai. Beveik dvejus metus viskas buvo gerai. Nenutiko nieko bloga. Jis su mergina gyveno Londono užmiestyje. Pasak scientologo Brajano, jis stengėsi atsiimti už prarastą laiką. Kas skamba bloga lemiančiai, tačiau nebūtinai taip yra. Deja, po beveik dviejų metų, jis vis dėlto grįžo mėnesiui į kalėjimą. Įsivėlė į peštynes bare. Kalėjo mėnesį, o tai, žinau, yra blogai, tačiau tik mėnesis kalinimo reiškia, kad tos peštynės nebuvo tokios jau baisios.
And then he phoned me. And you know what, I think it's right that Tony is out. Because you shouldn't define people by their maddest edges. And what Tony is, is he's a semi-psychopath. He's a gray area in a world that doesn't like gray areas. But the gray areas are where you find the complexity. It's where you find the humanity, and it's where you find the truth. And Tony said to me, "Jon, could I buy you a drink in a bar? I just want to thank you for everything you've done for me." And I didn't go. What would you have done?
Vėliau jis man paskambino. Ir žinote ką? Manau, kad Tonio išlaisvinimas buvo teisingas žingsnis, nes nederėtų spręsti apie žmones pagal labiausiai pakvaišusias jų savybes. Tonis - pusiau psichopatas. Jis priklauso pilkajai sričiai, kurios šis pasaulis nemėgsta. Tačiau būtent ši sritis yra kompleksiška, būtent joje atrandamas žmogiškumas, tiesa. Tonis man pasiūlė: „Džonai, gal galėtume susitikti bare ir kartu išgerti? Noriu atsidėkoti už viską, ką dėl manęs padarėte“. Nesutikau. Kaip būtumėte pasielgę jūs?
Thank you.
Ačiū.
(Applause)
(Plojimai)