I was raised by lesbians in the mountains, and I sort of came like a forest gnome to New York City a while back. (Laughter) Really messed with my head, but I'll get into that later.
Mane augino lesbietės kalnuose, ir aš prieš kiek laiko atvykau į Niujorką lyg koks miško gnomas. (Juokas.) Tai man atsuko porą varžtelių, bet prie to grįšiu vėliau.
I'll start with when I was eight years old. I took a wood box, and I buried a dollar bill, a pen and a fork inside this box in Colorado. And I thought some strange humanoids or aliens in 500 years would find this box and learn about the way our species exchanged ideas, maybe how we ate our spaghetti. I really didn't know. Anyway, this is kind of funny, because here I am, 30 years later, and I'm still making boxes.
Pradėsiu nuo to, kai buvau aštuonerių metų. Aš paėmiau medinę dėžutę, ir palaidojau dolerio kupiūrą, rašiklį ir šakutę šioje dėžutėje Kolorade. Ir maniau, kad keli keisti humanoidai ar ateiviai ras šią dėžę po 500 metų ir sužinos kaip mūsų rūšis keitėsi idėjomis, galbūt kaip mes valgėm savo spagečius. Tikrai nežinau. Na, tai kažkaip juokinga, nes štai aš čia, po 30 metų, ir vis dar kuriu dėžes.
Now, at some point I was in Hawaii -- I like to hike and surf and do all that weird stuff, and I was making a collage for my ma. And I took a dictionary and I ripped it up, and I made it into a sort of Agnes Martin grid, and I poured resin all over it and a bee got stuck. Now, she's afraid of bees and she's allergic to them, so I poured more resin on the canvas, thinking I could hide it or something. Instead, the opposite happened: It sort of created a magnification, like a magnifying glass, on the dictionary text.
Kažkada buvau Havajuose – mėgstu kopinėti ir nardyti ir daryti visas tas keistenybes, ir aš dariau koliažą savo mamai. Ir aš paėmiau žodyną, ir aš jį suplėšiau, ir padariau kažką panašaus į Agnes Martin tinklelį, ir viską užpyliau derva, ir ten įstrigo bitė. Ji bijo bičių ir yra joms alergiška, tad užpyliau daugiau dervos ant drobės, manydamas, kad galiu taip paslėpti ar panašiai. Vietoj to nutiko priešingai: Kažkaip susidarė padidinimas, kaip padidinamasis stiklas, ant žodyno teksto.
So what did I do? I built more boxes. This time, I started putting electronics, frogs, strange bottles I'd find in the street -- anything I could find -- because I was always finding things my whole life, and trying to make relationships and tell stories between these objects. So I started drawing around the objects, and I realized: Holy moly, I can draw in space! I can make free-floating lines, like the way you would draw around a dead body at a crime scene. So I took the objects out, and I created my own taxonomy of invented specimens. First, botanical -- which you can kind of get a sense of. Then I made some weird insects and creatures. It was really fun; I was just drawing on the layers of resin.
Tai ką aš padariau? Sukūriau daugiau dėžių. Šįkart pradėjau dėti elektroniką, varles, keistus butelius, rastus gatvėje – viską ką galėjau rasti – nes aš visada rasdavau įvairių daiktų visą savo gyvenimą, ir bandžiau sudaryti ryšius ir papasakoti istorijas tarp šių objektų. Taigi pradėjau piešti aplink objektus, ir supratau: Šventa karve, aš galiu piešti erdvėje! Aš galiu sukurti sklandančias linijas, panašias į linijas, nupieštas aplink lavoną nusikaltimo vietoje. Tad aš ištraukiau objektus ir sukūriau savo paties sukurtų subjektų taksonomiją. Pirma, botanikos – kurį jūs galite šiaip taip suprasti. Tada aš sukūriau keletą keistų vabalų ir būtybių. Buvo tikrai smagu: aš tik piešiau ant dervos sluoksnių.
And it was cool, because I was actually starting to have shows and stuff, I was making some money, I could take my girlfriend for dinner, and like, go to Sizzler. It was some good shit, man. (Laughter)
Ir buvo gana kieta, nes aš pradėjau dalyvauti parodose ir panašiai, uždirbinėjau pinigus, galėjau nuvesti savo merginą vakarienės, ir eiti net į „Sizzler“. Tai buvo geri laikai, žmogau. (Juokas.)
At some point, I got up to the human form, life-size resin sculptures with drawings of humans inside the layers. This was great, except for one thing: I was going to die. I didn't know what to do, because the resin was going to kill me. And I went to bed every night thinking about it.
Po kiek laiko pasiekiau žmogaus formą, realaus dydžio dervų skulptūras su žmonių piešiniais sluoksniuose. Tai buvo puiku, išskyrus vieną dalyką: aš lėtai ėjau į mirtį. Nežinojau ką daryti, nes derva būtų mane nužudžiusi. Ir aš kasnakt ėjau į lovą su šia mintimi.
So I tried using glass. I started drawing on the layers of glass, almost like if you drew on a window, then you put another window, and another window, and you had all these windows together that made a three-dimensional composition. And this really worked, because I could stop using the resin.
Taigi, pabandžiau naudoti stiklą. Pradėjau piešti ant stiklo sluoksnių, tartum pieštum ant lango, tada uždėtum kitą langą, ir dar kitą, ir tuomet turite visus tuos langus, kartu sudarančius trijų dimensijų kompoziciją. Ir tai suveikė, nes aš galėjau nustoti naudojęs dervą.
So I did this for years, which culminated in a very large work, which I call "The Triptych." "The Triptych" was largely inspired by Hieronymus Bosch's "[The] Garden of Earthly Delights," which is a painting in the [Museo del] Prado in Spain. Do you guys know this painting? Good, it's a cool painting. It's kind of ahead of its time, they say. So, "The Triptych." I'll walk you through this piece. It weighs 24,000 pounds. It's 18 feet long. It's double-sided, so it's 36 feet of composition. It's kind of weird. Well, that's the blood fountain. (Laughter) To the left, you have Jesus and the locusts. There's a cave where all these animal-headed creatures travel between two worlds. They go from the representational world, to this analog-mesh underworld, where they're hiding. This is where the animal-headed creatures are by the lighthouse, and they're all about to commit mass suicide into the ocean. The ocean is made up of thousands of elements. This is a bird god tied up to a battleship. (Laughter) Billy Graham is in the ocean; the Horizon from the oil spill; Waldo; Osama Bin Laden's shelter -- there's all kinds of weird stuff that you can find if you look really hard, in the ocean. Anyway, this is a lady creature. She's coming out of the ocean, and she's spitting oil into one hand and she has clouds coming out of her other hand. Her hands are like scales, and she has the mythological reference of the Earth and cosmos in balance.
Taigi taip dariau metų metus, ir to kulminacija buvo labai didelis darbas, kurį vadinu „Triptiku.“ „Triptiką“ daugiausiai įkvėpė Jeronimo Boscho „Žemiškų malonumų sodas,“ paveikslas, kabantis Prado muziejuje Ispanijoje. Ar jūs, žmonės, žinot šį paveikslą? Gerai, nes tai kietas paveikslas. Jis pralenkęs laiką, taip jie sako. Taigi, „Triptikas.“ Smulkiai jums jį nupasakosiu. Jis sveria apie 10 886 kilogramus. 5,5 metro ilgio. Jis dvipusis, taigi tai yra 11 metrų kompozicija. Ji gana keista. Na, tai kraujo fontanas. (Juokas.) Kairėje matote Jėzų ir skėrius. Čia urvas, kur visi padarai su gyvūnų galvomis keliauja tarp dviejų pasaulių. Jie keliauja iš reprezentacinio pasaulio į šią analoginę požemio karalystę, kur jie slepiasi. Štai čia padarai su gyvūnų galvomis prie švyturio, ir jie visi ruošiasi masinei savižudybei vandenyne. Vandenynas yra sudarytas iš tūkstančių elementų. Čia paukščių dievas pririštas prie karo laivo. (Juokas.) pamokslininkas Billy Graham vandenyne, Horizon naftos išsiliejimas, Jonas, Osama bin Ladeno slėptuvė – čia galima rasti pačių keisčiausių dalykų, jei žiūrėsite labai įdėmiai į vandenyną. Na, čia ponia būtybė. Ji lipa iš vandenyno ir spjauna naftą į vieną ranką ir jai debesys kyla iš jos kitos rankos. Jos rankos kaip svarstyklės, ir ji turi Žemės ir kosmoso pusiausvyros mitologinę nuorodą.
So that's one side of "The Triptych." It's a little narrative thing. That's her hand that she's spitting into. And then, when you go to the other side, she has like a trunk, like a bird's beak, and she's spitting clouds out of her trunk. Then she has an 18-foot-long serpent's tail that connects "The Triptych." Anyway, her tail catches on fire from the back of the volcano. (Laughter) I don't know why that happened.
Taigi tai viena „Triptiko“ pusė. Tai šiek tiek pasakojamasis dalykas. Čia jos ranka, į kurią ji spjauna. Ir tuomet, kai einate prie kitos pusės, ji turi kažkokį straublį, lyg paukščio snapą, ir ji spjauna debesis iš savo straublio. Tuomet ji turi 5,5 metro ilgio gyvatės uodegą kuri sujungia „Triptiką“. Na, jos uodega užsidega nuo ugnikalnio. (Juokas.) Nežinau kodėl taip nutiko.
(Laughter)
(Juokas.)
That happens, you know. Her tail terminates in a cycloptic eyeball, made out of 1986 terrorist cards. Have you guys seen those? They were made in the 1980's, they're like baseball cards of terrorists. Way ahead of their time.
Taip nutinka, žinote. Jos uodega užsibaigia ciklopišku akies obuoliu, sukurtu iš 1986 metų teroristų kortelių. Ar jūs, žmonės, jas matėt? Jos buvo išleistos 1980, tarsi teroristų beisbolo kortelės. Pralenkusios savo laiką.
(Laughter)
(Juokas.)
That will bring you to my latest project. I'm in the middle of two projects: One's called "Psychogeographies." It's about a six-year project to make 100 of these humans. Each one is an archive of our culture, through our ripped-up media and matter, whether it's encyclopedias or dictionaries or magazines. But each one acts as a sort of an archive in the shape of a human, and they travel in groups of 20, 4, or 12 at a time. They're like cells -- they come together, they divide. And you kind of walk through them. It's taking me years. Each one is basically a 3,000-pound microscope slide with a human stuck inside.
Tai jus prives prie mano paskutinio projekto. Aš dabar darau du projektus: Vienas vardu „Psichogeografijos“. Tai maždaug 6 metų trukmės projektas 100 tokių žmonių sudarymui. Kiekvienas yra mūsų kultūros archyvas, sudarytas iš suplėšytų žinių ir medžiagos, ar tai būtų enciklopedijos, ar žodynai, ar žurnalai. Bet kiekvienas jų yra tarsi žmogaus formos archyvas, ir jie keliauja grupėmis po 20, 4 ar 12 vienu metu. Jie kaip ląstelės – atkeliauja kartu, pasidalija. Ir jūs galite vaikščioti tarp jų. Man jos truko amžinybę. Praktiškai kiekviena jų yra 1361 kilogramo svorio mikroskopo skaidrė su žmogumi įstrigusiu viduje.
This one has a little cave in his chest. That's his head; there's the chest, you can kind of see the beginning. I'm going to go down the body for you: There's a waterfall coming out of his chest, covering his penis -- or not-penis, or whatever it is, a kind of androgynous thing. I'll take you quickly through these works, because I can't explain them for too long. There are the layers, you can kind of see it. That's a body getting split in half. This one has two heads, and it's communicating between the two heads. You can see the pills coming out, going into one head from this weird statue. There's a little forest scene inside the chest cavity. Can you see that?
Šitas turi mažą urvą krūtinėje. Čia jo galva, čia krūtinė, jūs jau galite matyti pradžią. Aš jums paaiškinsiu apie šį kūną žemiau: Čia krioklys trykštantis iš jo krūtinės, uždengiantis jo penį – ar ne penį, ar kažką kita, kažką dvilyčio. Aš greitai su jumis prabėgsiu per šiuos darbus, nes negaliu per ilgai jų aiškinti. Čia sluoksniai, jūs galite juos kažkaip pamatyti. Tai kūnas, skeliamas pusiau. Šitas turi dvi galvas, ir tarp tų dviejų galvų vyksta pokalbis. Jūs galite matyti išlendančias piliules, iš šios keistos statulos į vieną galvą. Čia nedidelė miško scena krūtinės ertmėje. Ar matote?
Anyway, this talk's all about these boxes, like the boxes we're in. This box we're in, the solar system is a box. This brings you to my latest box. It's a brick box. It's called Pioneer Works.
Na, ši kalba yra apie šias dėžes, tokias dėžes, kuriose esame. Ši dėžė, kurioje mes esame, Saulės sistema yra dėžė. Tai jus veda prie mano paskutinės dėžės. Tai plytų dėžė. Tai meno galerija „Pioneer Works“.
(Cheers)
(Ovacijos).
Inside of this box is a physicist, a neuroscientist, a painter, a musician, a writer, a radio station, a museum, a school, a publishing arm to disseminate all the content we make there into the world; a garden. We shake this box up, and all these people kind of start hitting each other like particles.
Tos dėžės viduje yra fizikas, neurologas, dailininkas, muzikantas, rašytojas, radijo stotis, muziejus, mokykla, leidyklos padalinys, kad skleistume mūsų čia kuriamą turinį po pasaulį; sodas. Mes supurtom šią dėžę, ir visi tie žmonės pradeda trankytis vienas į kitą, kaip dalelytės.
And I think that's the way you change the world. You redefine your insides and the box that you're living in. And you come together to realize that we're all in this together, that this delusion of difference -- this idea of countries, of borders, of religion -- doesn't work. We're all really made up of the same stuff, in the same box. And if we don't start exchanging that stuff sweetly and nicely, we're all going to die real soon.
Ir, manau, šitaip jūs keičiate pasaulį. Jūs perkuriate iš naujo savo vidų ir dėžę, kurioje gyvenate. Jūs susirenkate kartu, kad suprastumėte, kad mes visi čia esame įklimpę kartu, kad ši klaidinga skirtumo iliuzija – ta šalių, sienų, religijų idėja – neveikia. Mes visi esame sudaryti iš tų pačių daiktų, toje pačioje dėžėje. Ir jeigu mes nepradėsime keistis tais daiktais gražiai ir tvarkingai, mes tikrai greitai mirsime.
Thank you very much.
Labai jums ačiū.
(Applause)
(Plojimai.)