I had a fire nine days ago. My archive: 175 films, my 16-millimeter negative, all my books, my dad's books, my photographs. I'd collected -- I was a collector, major, big-time. It's gone. I just looked at it, and I didn't know what to do. I mean, this was -- was I my things? I always live in the present -- I love the present.
Prieš devynias dienas patyriau gaisrą. Mano archyvas: 175 filmai, mano 16 milimetrų juostelė, visos mano knygos, mano tėčio knygos, mano fotografijos. Aš surinkau – aš buvau kolekcininkas, pats didžiausias. Viskas sunaikinta. Aš tik pažvelgiau į tai ir nežinojau ką daryti. Noriu pasakyti, tai buvo – ar aš buvau savo daiktais? Aš visuomet gyvenu dabartyje – aš dievinu dabartį.
I cherish the future. And I was taught some strange thing as a kid, like, you've got to make something good out of something bad. You've got to make something good out of something bad. This was bad! Man, I was -- I cough. I was sick. That's my camera lens. The first one -- the one I shot my Bob Dylan film with 35 years ago. That's my feature film. "King, Murray" won Cannes Film Festival 1970 -- the only print I had. That's my papers.
Aš branginu ateitį. Ir kai buvau vaikas, mane mokė keistų dalykų, tokių kaip: turi rasti kažką gero nutikus kažkam blogo. Turi rasti kažką gero nutikus kažkam blogo. Tai buvo blogai! Žmogau, aš buvau – Aš kosėju. Aš sirgau. Tai mano kameros lęšis. Pirmasis – kuriuo nufilmavau savo Bobio Dylano filmą prieš 35 metus. Tai mano pilnametražis filmas „King, Murray“ laimėjęs Kanų kino festivalį 1970 metais – vienintelė mano turima kopija. Tai mano dokumentai.
That was in minutes -- 20 minutes. Epiphany hit me. Something hit me. "You've got to make something good out of something bad," I started to say to my friends, neighbors, my sister. By the way, that's "Sputnik." I ran it last year. "Sputnik" was downtown, the negative. It wasn't touched. These are some pieces of things I used in my Sputnik feature film, which opens in New York in two weeks downtown. I called my sister. I called my neighbors. I said, "Come dig." That's me at my desk. That was a desk took 40-some years to build. You know -- all the stuff. That's my daughter, Jean. She came. She's a nurse in San Francisco.
Tai truko minutes – 20 minučių. Patyriau nušvitimą. Kai ką supratau. „Tu turi rasti ką nors gero, jei nutinka kažkas blogo,“ pradėjau sakyti savo draugams, kaimynams, mano seseriai. Beje, tai „Sputnikas.“ Rodžiau jį pernai. „Sputniko“ negatyvas buvo miesto centre. Jis nebuvo pažeistas. Tai panaudojau savo Sputniko pilnametražiniame filme, kurio premjera Niujorke, po dviejų savaičių, miesto centre. Pakviečiau seserį. Pakviečiau kaimynus. Pasakiau „Eime kasinėti.“ Tai aš prie mano stalo. Šiam stalui reikėjo daugiau nei 40 metų. Jūs žinot – visokie niekai. Tai mano duktė, Jean. Ji atvyko. Ji seselė San Franciske.
"Dig it up," I said. "Pieces. I want pieces. Bits and pieces." I came up with this idea: a life of bits and pieces, which I'm just starting to work on -- my next project. That's my sister. She took care of pictures, because I was a big collector of snapshot photography that I believed said a lot. And those are some of the pictures that -- something was good about the burnt pictures. I didn't know. I looked at that -- I said, "Wow, is that better than the --" That's my proposal on Jimmy Doolittle. I made that movie for television. It's the only copy I had. Pieces of it. Idea about women.
„Iškaskit“ – pasakiau. „Gabaliukais.“ Noriu gabaliukų. Gabaliukų ir likučių“. Man kilo tokia idėja: gyvenimas iš gabaliukų ir likučių, su kuria pradėjau dirbti – mano kitas projektas. Tai mano sesuo. Ji pasirūpino nuotraukomis, nes aš buvau didelis momentinės fotografijos kolekcininkas, kas, tikiu, daug ką pasako. Ir tai dalis nuotraukų, kurios – tos apdegusios nuotraukos buvo kažkuo įdomios. Nesu tikras. Aš pažvelgiau į tai – ir tariau: „Oho, tai geriau negu –“ Tai mano pasiūlymas apie Jimmy Doolittle. Sukūriau šį filmą televizijai. Tai vienintelė kopija kurią turėjau. Jos likučiai. Idėja apie moteris.
So I started to say, "Hey, man, you are too much! You could cry about this." I really didn't. I just instead said, "I'm going to make something out of it, and maybe next year ... " And I appreciate this moment to come up on this stage with so many people who've already given me so much solace, and just say to TEDsters: I'm proud of me. That I take something bad, I turn it, and I'm going to make something good out of this, all these pieces. That's Arthur Leipzig's original photograph I loved. I was a big record collector -- the records didn't make it. Boy, I tell you, film burns. Film burns. I mean, this was 16-millimeter safety film. The negatives are gone.
Taigi pradėjau sakyti: „Ei, žmogau, baik! Gali imti ir verkti.“ Aš tikrai neverkiau. Vietoj to tariau, „Kažką padarysiu iš to ir galbūt, kitąmet...“ Ir aš vertinu šį momentą, kad galiu užlipti ant šios scenos su tiek daug žmonių, kurie suteikė man jau tiek paguodos, ir tik pasakyti TED dalyviams: didžiuojuosi savimi. Kad aš patyręs kažką blogo, galiu tai apsukti ir ketinu padaryti kažką gero su šiais visais gabalėliais. Tai Arthur Leipzig originali fotografija, kurią dievinau. Aš buvau didelis įrašų kolekcininkas – įrašai neišliko. Vargeli, sakau jums, juosta dega. Juosta dega. Sakau, tai buvo 16 milimetrų saugi juosta, Negatyvai sunaikinti.
That's my father's letter to me, telling me to marry the woman I first married when I was 20. That's my daughter and me. She's still there. She's there this morning, actually. That's my house. My family's living in the Hilton Hotel in Scotts Valley. That's my wife, Heidi, who didn't take it as well as I did. My children, Davey and Henry. My son, Davey, in the hotel two nights ago.
Tai mano tėvo laiškas man, nurodantis vesti moterį, kurią pirmąkart vedžiau, kai buvau 20. Tai mano dukra ir aš. Ji vis dar čia. Tiesą sakant, ji buvo čia šįryt. Tai mano namas. Mano šeima gyvena „Hiltono“ viešbutyje, Skotso slėnyje. Tai mano žmona, Heidi, kuri nesureagavo taip gerai kaip aš. Mano vaikai, Davey ir Henry. Mano sūnus Davey viešbutyje prieš dvi naktis.
So, my message to you folks, from my three minutes, is that I appreciate the chance to share this with you. I will be back. I love being at TED. I came to live it, and I am living it. That's my view from my window outside of Santa Cruz, in Bonny Doon, just 35 miles from here. Thank you everybody.
Taigi, mano žinia jums, žmonės, per šias tris minutes, yra ta, kad vertinu progą pasidalinti ja su jumis. Aš sugrįšiu. Aš mėgstu būti TED. Aš atvykau to patirti ir mėgaujuosi šia akimirka. Tai vaizdas pro mano langą Santa Kruze, Bonny Doon už 56 kilometrų nuo čia. Ačiū jums visiems.
(Applause)
(Plojimai.)