I was 14 years old inside of a bowling alley, burglarizing an arcade game, and upon exiting the building a security guard grabbed my arm, so I ran. I ran down the street, and I jumped on top of a fence. And when I got to the top, the weight of 3,000 quarters in my book bag pulled me back down to the ground. So when I came to, the security guard was standing on top of me, and he said, "Next time you little punks steal something you can carry."
Aš buvau keturiolikos, kai boulingo alėjoje apiplėšiau arkadinio žaidimo automatą. Išeinant iš pastato, apsauginis griebė mano ranką, tad leidausi bėgti. Nubėgau gatve ir šokau ant tvoros. Pasiekus tvoros viršų, 3 000-ių ketvirčio monetų svoris kuprinėje nusvėrė mane atgal prie žemės. Kai atsimerkiau, apsauginis, stovėjęs virš manęs, tarė: „Kitą kartą, maži pankai, vokit tai, ką panešat.“
(Laughter)
(Juokas.)
I was taken to juvenile hall and when I was released into the custody of my mother, the first words my uncle said was, "How'd you get caught?" I said, "Man, the book bag was too heavy." He said, "Man, you weren't supposed to take all the quarters." I said, "Man, they were small. What am I supposed to do?" And 10 minutes later, he took me to burglarize another arcade game. We needed gas money to get home. That was my life.
Buvau nuvežtas į nepilnamečių pataisos namus, o kai mane paleido motinos globai, pirmi mano dėdės žodžiai buvo: „Kaip įkliuvai?“ Atsakiau: „Krepšys buvo per sunkus.“ „Nereikėjo imti visų monetų.“ – sakė jis. „Bet tai mažos monetos. Ką turėjau daryti?“ – atsakiau. Už 10-ies minučių jis liepė man apiplėšti kitą arkadinio žaidimo automatą. Mums reikėjo pinigų kurui namo. Tai buvo mano gyvenimas.
I grew up in Oakland, California, with my mother and members of my immediate family addicted to crack cocaine. My environment consisted of living with family, friends, and homeless shelters. Oftentimes, dinner was served in breadlines and soup kitchens. The big homey told me this: money rules the world and everything in it. And in these streets, money is king. And if you follow the money, it'll lead you to the bad guy or the good guy.
Aš užaugau Ouklande, Kalifornijoje, su mama ir kitais artimiausiais šeimos nariais priklausomais nuo kreko. Gyvendavau su šeima, draugais ir benamių pastogėse. Dažnai vakarienei stovėdavau eilėje prie nemokamos sriubos. Artimas draugas man yra sakęs: „Pinigai valdo pasaulį ir viską jame. Šiose gatvėse – pinigai yra galia. Ir jei seksi pinigus, jie atves tave pas blogiečius, arba gėriečius.“
Soon after, I committed my first crime, and it was the first time that I was told that I had potential and felt like somebody believed in me. Nobody ever told me that I could be a lawyer, doctor or engineer. I mean, how was I supposed to do that? I couldn't read, write or spell. I was illiterate. So I always thought crime was my way to go.
Netrukus po to, aš padariau pirmą nusikaltimą. Tai buvo pirmas kartas, kai man pasakė, jog turiu potencialo. Atrodė, kad kažkas manimi tiki. Niekas niekada man nesakė, kad galiu būti advokatu, daktaru ar inžinieriumi. Kaip turėčiau tai padaryti? Nemokėjau skaityti ar rašyti. Buvau neraštingas. Todėl visados maniau, kad nusikaltimai – mano kelias.
And then one day I was talking to somebody and he was telling me about this robbery that we could do. And we did it.
Ir vieną dieną, kai kalbėjausi su kažkuo, man pasakojo apie apiplėšimą, kurį galėtume įvykdyti. Ir mes jį įvykdėme.
The reality was that I was growing up in the strongest financial nation in the world, the United States of America, while I watched my mother stand in line at a blood bank to sell her blood for 40 dollars just to try to feed her kids. She still has the needle marks on her arms to day to show for that.
Realybė buvo tokia, kad augau finansiškai stipriausioje valstybėje pasaulyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet, tuo pat metu, stebėjau mamą, laukiančią eilėje prie kraujo banko, parduoti kraują už 40 dolerių, kad galėtų pamaitinti vaikus. Iki šios dienos, ji vis dar turi tas dūrių žymes ant rankų.
So I never cared about my community. They didn't care about my life. Everybody there was doing what they were doing to take what they wanted, the drug dealers, the robbers, the blood bank. Everybody was taking blood money. So I got mine by any means necessary. I got mine. Financial literacy really did rule the world, and I was a child slave to it following the bad guy.
Tad man niekada nerūpėjo mano bendruomenė. Jiems aš irgi nerūpėjau. Visi darė tai, ką darė, tik tam, kad gautų tai, ko nori – narkotikų prekeiviai, banditai, kraujo bankas. Visi ėmė kruvinus pinigus. Aš irgi ėmiau savuosius, bet kokiais būdais. Ėmiau savuosius. Finansinis raštingumas tikrai valdė pasaulį, ir aš, vaikas, buvau to vergas, sekantis paskui blogiečius.
At 17 years old, I was arrested for robbery and murder and I soon learned that finances in prison rule more than they did on the streets, so I wanted in. One day, I rushed to grab the sports page of the newspaper so my cellie could read it to me, and I accidentally picked up the business section. And this old man said, "Hey youngster, you pick stocks?" And I said, "What's that?" He said, "That's the place where white folks keep all their money."
17-os buvau suimtas už apiplėšimą ir nužudymą, ir greit išmokau, kad lėšos kalėjime valdo kur kas daugiau, nei gatvėje. Taigi aš norėjau jų. Vieną dieną aš nuskubau pagriebti sporto puslapį iš laikraščio, kad mano kameros draugas man jį perskaitytų. Tačiau netyčia pagriebiau verslo sritį. Ir šis senas vyras man tarė: „Ei jaunikli, renkiesi akcijas?“ Aš paklausiau: „Kas tai?“ Jis atsakė: „Tai vieta, kur baltieji laiko visus savo pinigus.“
(Laughter)
(Juokas.)
And it was the first time that I saw a glimpse of hope, a future. He gave me this brief description of what stocks were, but it was just a glimpse. I mean, how was I supposed to do it? I couldn't read, write or spell. The skills that I had developed to hide my illiteracy no longer worked in this environment. I was trapped in a cage, prey among predators, fighting for freedom I never had. I was lost, tired, and I was out of options.
Tai buvo pirmas kartas, kai aš pajutau krislelį vilties, ateities galimybę. Jis trumpai man papasakojo, kas yra akcijos, bet tai tebuvo paviršius. Kaip aš turėjau tai pasiekti? Negalėjau skaityti ar rašyti. Įgūdžiai, kuriais maskavau savo neraštingumą, šioje aplinkoje neveikė. Aš buvau įkalintas narve, it grobis tarp plėšrūnų, besikaunantis už laisvę, kurios niekad neturėjau. Aš buvau pasimetęs, pavargęs, ir nebeturėjau pasirinkimo.
So at 20 years old, I did the hardest thing I'd ever done in my life. I picked up a book, and it was the most agonizing time of my life, trying to learn how to read, the ostracizing from my family, the homeys. It was rough, man. It was a struggle. But little did I know I was receiving the greatest gifts I had ever dreamed of: self-worth, knowledge, discipline. I was so excited to be reading that I read everything I could get my hands on: candy wrappers, clothing logos, street signs, everything. I was just reading stuff!
Tad būdamas 20-ies, padariau sunkiausią dalyką savo gyvenime – paėmiau į rankas knygą. Tai buvo pati didžiausia kančia mano gyvenime, mokantis skaityti, atsiskyrus nuo šeimos, nuo artimųjų. Buvo labai sunku. Aš vargau. Tačiau nežinojau, kad buvau begaunantis didžiausias dovanas, apie kurias nė nesvajojau: savęs vertinimą, žinias, discipliną. Skaitymas man teikė tiek džiaugsmo, kad skaičiau viską, ką galėjau: saldainių popierėlius, drabužių logotipus, gatvės ženklus – viską. Aš tiesiog viską skaičiau!
(Applause)
(Plojimai.)
Just reading stuff. I was so excited to know how to read and know how to spell. The homey came up, said, "Man, what you eating?" I said, "C-A-N-D-Y, candy."
Tiesiog viską skaičiau. Taip džiaugiausi mokėdamas skaityti ir rašyti. Artimieji paklausdavo: „Ką valgai?“ Atsakydavau: „S-A-L-D-A-I-N-Į, saldainį.“
(Laughter)
(Juokas.)
He said, "Let me get some." I said, "N-O. No."
Sakydavo: „Duok ir man.“ Sakydavau: „N-E. Ne.“
(Laughter)
(Juokas.)
It was awesome. I mean, I can actually now for the first time in my life read. The feeling that I got from it was amazing.
Tai buvo nuostabu. Dabar, pirmą kartą savo gyvenime, aš galiu skaityti. Tai suteikė nepakartojamą jausmą.
And then at 22, feeling myself, feeling confident, I remembered what the OG told me. So I picked up the business section of the newspaper. I wanted to find these rich white folks.
Taigi, būdamas 22-ejų, jausdamasis savimi, pasitikėdamas savimi, atsiminiau, ką gaujos narys man yra sakęs. Atsiverčiau laikraštį, verslo puslapį. Norėjau surasti tuos turtingus baltuosius.
(Laughter)
(Juokas.)
So I looked for that glimpse. As I furthered my career in teaching others how to financially manage money and invest, I soon learned that I had to take responsibility for my own actions. True, I grew up in a very complex environment, but I chose to commit crimes, and I had to own up to that. I had to take responsibility for that, and I did. I was building a curriculum that could teach incarcerated men how to manage money through prison employments. Properly managing our lifestyle would provide transferrable tools that we can use to manage money when we reenter society, like the majority of people did who didn't commit crimes. Then I discovered that according to MarketWatch, over 60 percent of the American population has under 1,000 dollars in savings. Sports Illustrated said that over 60 percent of NBA players and NFL players go broke. 40 percent of marital problems derive from financial issues. What the hell?
Tad sekiau paskui tą viltį. Kildamas karjeros laiptais, mokydamas kitus, kaip valdyti finansus ir investuoti, greit išmokau, kad privalau prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taip, aš užaugau itin sudėtingoje aplinkoje, tačiau pats pasirinkau daryti nusikaltimus, tad privalėjau atsakyti už tai. Privalėjau prisiimti atsakomybę, ir prisiėmiau. Sukūriau mokymo planą kaliniams – kaip valdyti savo pinigus per įdarbinimus kalėjimuose. Tinkamai valdant savo gyvenimo būdą, įgautume įgūdžių, kuriuos galėtume panaudoti pinigams valdyti sugrįžus į laisvę, kaip daro dauguma žmonių, kurie nevykdo nusikaltimų. Tuomet atradau, kad pagal „MarketWatch“, daugiau nei 60 procentų amerikiečių santaupose turi mažiau nei 1 000 dolerių. „Sports Illustrated“ teigia, kad daugiau nei 60 procentų NBA ir NFL žaidėjų – bankrutuoja. 40 procentų santuokų problemų kyla dėl finansų. Kas per velnias?
(Laughter)
(Juokas.)
You mean to tell me that people worked their whole lives, buying cars, clothes, homes and material stuff but were living check to check? How in the world were members of society going to help incarcerated individuals back into society if they couldn't manage they own stuff? We screwed.
Ar norite pasakyti, kad žmonės dirba visą gyvenimą, perka mašinas, drabužius, namus ir kitus daiktus, tačiau gyvena nuo algos iki algos? Kaip visuomenė ketina padėti kaliniams į ją sugrįžti, jei nesusitvarko su savo reikalais? Mums šakės.
(Laughter)
(Juokas.)
I needed a better plan. This is not going to work out too well. So ... I thought. I now had an obligation to meet those on the path and help, and it was crazy because I now cared about my community. Wow, imagine that. I cared about my community.
Man reikia geresnio plano. Kitaip nieko nebus. Taigi, pamaniau, privalau susipažinti su esančiais šiame kelyje ir jiems padėti. Tai buvo beprotiška, nes dabar man rūpėjo mano bendruomenė. Įsivaizduojat? Man rūpėjo mano bendruomenė.
Financial illiteracy is a disease that has crippled minorities and the lower class in our society for generations and generations, and we should be furious about that. Ask yourselves this: How can 50 percent of the American population be financially illiterate in a nation driven by financial prosperity? Our access to justice, our social status, living conditions, transportation and food are all dependent on money that most people can't manage. It's crazy! It's an epidemic and a bigger danger to public safety than any other issue.
Finansinis neraštingumas yra liga, luošinusi mažumas ir žemesniąsias mūsų visuomenės klases, iš kartos į kartą. Ir mes turėtume dėl to pykti. Paklauskite savęs: Kaip 50 procentų Amerikos piliečių gali būti finansiškai neraštingi tautoje, varomoje finansinės gerovės? Mūsų teisė kreiptis į teismą, socialinis statusas, gyvenimo sąlygos, transportas ir maistas – viskas priklauso nuo pinigų, kurių dauguma nemoka valdyti. Beprotiška! Tai epidemija, ir didesnė grėsmė mūsų saugumui, nei bet kuri kita problema.
According to the California Department of Corrections, over 70 percent of those incarcerated have committed or have been charged with money-related crimes: robberies, burglaries, fraud, larceny, extortion -- and the list goes on. Check this out: a typical incarcerated person would enter the California prison system with no financial education, earn 30 cents an hour, over 800 dollars a year, with no real expenses and save no money. Upon his parole, he will be given 200 dollars gate money and told, "Hey, good luck, stay out of trouble. Don't come back to prison." With no meaningful preparation or long-term financial plan, what does he do ... ? At 60? Get a good job, or go back to the very criminal behavior that led him to prison in the first place? You taxpayers, you choose. Well, his education already chose for him, probably.
Pagal Kalifornijos Pataisų Skyrių, daugiau nei 70 procentų kalinių atliko nusikaltimus, ar buvo nuteisti, dėl su pinigais susijusių nusikaltimų: apiplėšimų, įsilaužimų, sukčiavimų, vogimų, šantažų, ir sąrašas tęsiasi. Klausykite, vidutinis kalinys patenka į Kalifornijos kalėjimo sistemą be finansinio išsilavinimo, uždirba 30 centų per valandą, virš 800-ų dolerių per metus, be jokių tikrų išlaidų, tačiau nesukaupia jokių santaupų. Jo bausmei pasibaigus, jam duodama 200 dolerių, išėjimo proga, ir sakoma: „Sėkmės, neprisidirbk. Negrįžk atgal.“ Be jokio prasmingo pasiruošimo, ar ilgalaikio finansų plano, ką jam daryti? Esant 60-ies? Susirasti gerą darbą, ar grįžti prie to paties nusikalstamo elgesio, dėl kurio ir pakliuvo į kalėjimą? Jūs – mokesčių mokėtojai, jūs rinkitės. Nors tikriausiai, jo išsilavinimas jau nuspręstas už jį.
So how do we cure this disease? I cofounded a program that we call Financial Empowerment Emotional Literacy. We call it FEEL, and it teaches how do you separate your emotional decisions from your financial decisions, and the four timeless rules to personal finance: the proper way to save, control your cost of living, borrow money effectively and diversify your finances by allowing your money to work for you instead of you working for it. Incarcerated people need these life skills before we reenter society. You can't have full rehabilitation without these life skills. This idea that only professionals can invest and manage money is absolutely ridiculous, and whoever told you that is lying.
Taigi, kaip išgydyti šią ligą? Aš padėjau sukurti programą, pavadinimu Financial Empowerment Emotional Literacy (Financinio Įgalinimo Emocinis Raštingumas) Sutrumpinus – FEEL (angliškai: „jausti“) Ji moko, kaip atskirti emocinius sprendimus nuo finansinių sprendimų, ir keturių nesenstančių tiesų apie asmeninius finansus: kaip tinkamai taupyti, kontroliuoti pragyvenimo išlaidas, efektyvaus skolinimosi, ir finansų diversifikavimo, leidžiant pinigams dirbti už jus, vietoj to, kad jūs dirbtumėt už juos. Kaliniams šių įgūdžių reikia prieš išeinant į laisvę. Be šių gyvenimiškų įgūdžių neįmanoma pasikeisti. Idėja, kad tik specialistai gali investuoti ir valdyti pinigus yra absurdiška, ir tas, kas jums taip sakė – melagis.
(Applause)
(Plojimai.)
A professional is a person who knows his craft better than most, and nobody knows how much money you need, have or want better than you, which means you are the professional. Financial literacy is not a skill, ladies and gentlemen. It's a lifestyle. Financial stability is a byproduct of a proper lifestyle. A financially sound incarcerated person can become a taxpaying citizen, and a financially sound taxpaying citizen can remain one. This allows us to create a bridge between those people who we influence: family, friends and those young people who still believe that crime and money are related. So let's lose the fear and anxiety of all the big financial words and all that other nonsense that you've been out there hearing. And let's get to the heart of what's been crippling our society from taking care of your responsibility to be better life managers. And let's provide a simple and easy to use curriculum that gets to the heart, the heart of what financial empowerment and emotional literacy really is.
Specialistas yra asmuo, kuris išmano savo darbą geriau nei dauguma. Niekas nežino kiek pinigų tau reikia, turi, ar nori, geriau nei tu, o tai reiškia, kad tu esi specialistas. Finansinis raštingumas nėra įgūdis, ponai ir ponios, tai – gyvenimo būdas. Finansinis stabilumas yra šalutinis normalaus gyvenimo būdo produktas. Finansiškai pasikaustęs kalinys gali tapti mokesčių mokėtoju, o finansiškai pasikaustęs mokesčių mokėtojas gali juo išlikti. Tai leidžia mums kurti jungtis tarp tų, kuriems darome įtaką – šeimos, draugų ir tų jaunų žmonių, kurie vis dar tiki, kad nusikaltimai ir pinigai yra susiję. Tad pamirškime baimę ir nerimą dėl visų finansinių terminų ir visų kitų nesąmonių, kurias esate girdėję. Ir pažvelkime į esmines mūsų visuomenės luošinimo priežastis, nuo atsakomybės priėmimo iki geresnio gyvenimo valdymo. Ir sukurkime paprastą ir lengvai naudojamą mokymo planą, kuris atskleis mums esmę, tai, kas finansinis įgalinimas ir emocinis raštingumas iš tiesų yra.
Now, if you're sitting out here in the audience and you said, "Oh yeah, well, that ain't me and I don't buy it," then come take my class --
Jeigu jūs sėdite šioje auditorijoje, ir galvojate: „Aha, bet tai ne apie mane, ir aš tuo netikiu,“ ateikite į mano mokymus,
(Laughter)
(Juokas.)
so I can show you how much money it costs you every time you get emotional.
kad galėčiau parodyti, kiek jums kainuoja kiekvienas kartas, kai tampate emocingu.
(Applause)
(Plojimai.)
Thank you very much. Thank you.
Labai jums ačiū. Ačiū.
(Applause)
(Plojimai.)