The world is changing in some really profound ways, and I worry that investors aren't paying enough attention to some of the biggest drivers of change, especially when it comes to sustainability. And by sustainability, I mean the really juicy things, like environmental and social issues and corporate governance. I think it's reckless to ignore these things, because doing so can jeopardize future long-term returns. And here's something that may surprise you: the balance of power to really influence sustainability rests with institutional investors, the large investors like pension funds, foundations and endowments. I believe that sustainable investing is less complicated than you think, better-performing than you believe, and more important than we can imagine.
Pasaulis keičiasi keliais esmingais būdais ir man rūpi, ar investuotojai skiria pakankamai dėmesio svarbiausioms pokyčių priežastims ypač kalbant apie tvarumą. O tvarumas, mano manymu, yra tokie viliojantys dalykai kaip aplinkosauga, socialiniai klausimai ir įmonių valdymas. Manau, yra neatsakinga ignoruoti šiuos dalykus, nes taip darydami keliame pavojų ilgalaikei grąžai ateityje. Tad pasakysiu kai ką, kas gali jus nustebinti: galios balansas, galintis išties paveikti tvarumą, yra institucinių investuotojų rankose. Tai tokie didieji investuotojai kaip pensijų fondai, kiti fondai ir labdaros fondai. Tikiu, kad tvarus investavimas ne toks komplikuotas, kaip gali atrodyti, veiksmingesnis, nei gali atrodyti, ir svarbesnis, nei galite įsivaizduoti.
Let me remind you what we already know. We have a population that's both growing and aging; we have seven billion souls today heading to 10 billion at the end of the century; we consume natural resources faster than they can be replenished; and the emissions that are mainly responsible for climate change just keep increasing. Now clearly, these are environmental and social issues, but that's not all. They're economic issues, and that makes them relevant to risk and return. And they are really complex and they can seem really far off, that the temptation may be to do this: bury our heads in the sand and not think about it. Resist this, if you can. Don't do this at home. (Laughter)
Noriu priminti, kas mums jau žinoma. Mūsų populiacija ir didėja, ir senėja: šiandien pasaulyje gyvena 7 milijardai sielų, o mūsų amžiaus pabaigoje priartėsime prie 10 milijardų; gamtos išteklius mes naudojame greičiau, nei juos galima atkurti; o teršalų išmetimas yra labiausiai kaltas dėl didėjančio klimato atšilimo. Žinoma, tai aplinkosaugos ir socialiniai klausimai, bet juk tai dar ne viskas. Tai tai pat ekonominiai klausimai ir todėl jie svarbūs verslo rizikai ir grąžai. Ir jie tokie sudėtingi ir gali atrodyti mums tolimi, kad galime būti linkę daryti štai ką: slėpti galvą smėlyje ir negalvoti apie tai. Jei tik galite, priešinkitės tam. Nedarykite šito namie. (Juokas.)
But it makes me wonder if the investment rules of today are fit for purpose tomorrow. We know that investors, when they look at a company and decide whether to invest, they look at financial data, metrics like sales growth, cash flow, market share, valuation -- you know, the really sexy stuff. And these things are fundamental, of course, but they're not enough. Investors should also look at performance metrics in what we call ESG: environment, social and governance. Environment includes energy consumption, water availability, waste and pollution, just making efficient uses of resources. Social includes human capital, things like employee engagement and innovation capacity, as well as supply chain management and labor rights and human rights. And governance relates to the oversight of companies by their boards and investors. See, I told you this is the really juicy stuff. But ESG is the measure of sustainability, and sustainable investing incorporates ESG factors with financial factors into the investment process. It means limiting future risk by minimizing harm to people and planet, and it means providing capital to users who deploy it towards productive and sustainable outcomes.
Bet tai verčia mane klausti, ar šiandienos investavimo taisyklės tinkamos ateities tikslams. Žinome, kad investuotojai, žiūrėdami į įmonę ir spręsdami, ar į ją investuoti, įvertina finansinius duomenis, tokius rodiklius kaip pardavimų augimas, pinigų srautai, rinkos dalis, vertės nustatymas – na, tokius gundančius dalykėlius. Žinoma, visa tai yra labai svarbu, bet nepakankama. Jie turėtų įvertinti ir tuos efektyvumo rodiklius, kuriuos vadiname ASV: aplinkosauga, socialiniai klausimai ir valdymas. Aplikosauga apima energijos vartojimą, prieigą prie vandens, atliekų tvarkymą ir taršą ir ekonomišką išteklių naudojimą. Socialinė pusė – žmogiškasis kapitalas, įdarbinimo klausimai ir gebėjimas imtis inovacijų, taip pat tiekimo grandinės valdymas ir darbuotojų teisės bei žmogaus teisės. O valdymas – tai įmonių priežiūra vykdoma valdybų ir investuotojų. Taigi, kaip ir sakiau, tai išties patrauklūs dalykai. Bet ASV – tai tvarumo matas, o tvarus investavimas atsižvelgia į ASV faktorius ir finansinius faktorius investavimo procese. Tai reiškia riboti riziką ateityje mažinant žalą žmonėms ir planetai, ir tai reiškia kapitalo teikimą naudotojams, kurie juo naudojasi siekdami produktyvių ir tvarių rezultatų.
So if sustainability matters financially today, and all signs indicate more tomorrow, is the private sector paying attention? Well, the really cool thing is that most CEOs are. They started to see sustainability not just as important but crucial to business success. About 80 percent of global CEOs see sustainability as the root to growth in innovation and leading to competitive advantage in their industries. But 93 percent see ESG as the future, or as important to the future of their business. So the views of CEOs are clear. There's tremendous opportunity in sustainability.
Taigi jeigu tvarumas svarbus finansiniu požiūriu šiandien, o visi požymiai rodo, kad ateityje jo svarba didės, klausiu: ar privatusis sektorius į tai atsižvelgia? Reikia pripažinti, kad šaunu, jog dauguma vadovų išties tai daro. Jie ėmė matyti tvarumą ne tik kaip svarbų, bet kaip lemiantį verslo sėkmę. Apie 80 procentų globalių vadovų mano, kad tvarumas yra inovacijų augimo pagrindas ir veiksnys, teikiantis konkurencinio pranašumo jų įmonės veiklos srityje. Bet 93 procentai vadovų mano, kad ASV yra jų ateitis, ar bent jau svarbus jų verslo ateities veiksnys. Tad įmonių vadovų požiūriai aiškūs. Tvarumas teikia begalinių galimybių.
So how are companies actually leveraging ESG to drive hard business results? One example is near and dear to our hearts. In 2012, State Street migrated 54 applications to the cloud environment, and we retired another 85. We virtualized our operating system environments, and we completed numerous automation projects. Now these initiatives create a more mobile workplace, and they reduce our real estate footprint, and they yield savings of 23 million dollars in operating costs annually, and avoid the emissions of a 100,000 metric tons of carbon. That's the equivalent of taking 21,000 cars off the road. So awesome, right? Another example is Pentair. Pentair is a U.S. industrial conglomerate, and about a decade ago, they sold their core power tools business and reinvested those proceeds in a water business. That's a really big bet. Why did they do that? Well, with apologies to the Home Improvement fans, there's more growth in water than in power tools, and this company has their sights set on what they call "the new New World." That's four billion middle class people demanding food, energy and water.
Tad kaipgi iš tiesų įmonės pasitelkia ASV siekdamos tvirtų rezultatų? Vienas pavyzdys mums labai artimas ir svarbus. 2012 m. įmonė „State Street“ perkėlė 54 paraiškas į debesijos aplinką, o mes perkėlėme dar 85. Mes virtualizavome savo operacinių sistemų aplinkas ir įvykdėme daugybę automatizavimo projektų. To rezultatai šiandien – mobilesnės darbo vietos, mažinančios mūsų nekilnojamojo turto pėdsaką, o tai leidžia sutaupyti 23 milijonus dolerių kasmetinių veiklos išlaidų ir sumažinti anglies dioksido išmetimą 100 000 metrinių tonų. Tai prilygsta 21 000 mažiau automobilių mūsų keliuose. Argi ne puiku? Kitas pavyzdys – „Pentair“. Tai JAV pramonės konglomeratas, kuris maždaug prieš dešimtmetį pardavė savo svarbiausią elektrinių įrankių verslą ir reinvestavo savo pajamas į vandens verslą. Ant kortos buvo pastatyta labai daug. Kodėl jie taip padarė? Na, pirmiausia atsiprašysiu „Home Improvement“ gerbėjų, bet vandens verslas žada didesnį augimą nei elektros įrankiai, o ši įmonė nusitaikė į tai, ką jie vadina „nauju Naujuoju Pasauliu“. Tai 4 milijardai viduriniosios klasės žmonių, kuriems reikia maisto, energijos ir vandens.
Now, you may be asking yourself, are these just isolated cases? I mean, come on, really? Do companies that take sustainability into account really do well financially? The answer that may surprise you is yes. The data shows that stocks with better ESG performance perform just as well as others. In blue, we see the MSCI World. It's an index of large companies from developed markets across the world. And in gold, we see a subset of companies rated as having the best ESG performance. Over three plus years, no performance tradeoff. So that's okay, right? We want more. I want more. In some cases, there may be outperformance from ESG. In blue, we see the performance of the 500 largest global companies, and in gold, we see a subset of companies with best practice in climate change strategy and risk management. Now over almost eight years, they've outperformed by about two thirds. So yes, this is correlation. It's not causation. But it does illustrate that environmental leadership is compatible with good returns.
Dabar jūs tubūt klausiate savęs: gal tai tik pavieniai atvejai? Na gi, ar tikrai? Ar įmonės, atsižvelgiančios į tvarumą, išties finansiškai sėkmingos? Jus galintis nustebinti atsakymas yra „taip“. Duomenys rodo, kad akcijos, kurių geresni ASV rodikliai, veikia taip pat gerai kaip ir kitos. Mėlynai pažymėtas „MSCI World“. Tai didelių įmonių iš išsivysčiusių pasaulio rinkų rodiklis. Auksine spalva pažymėtas pogrupis įmonių, turinčių geriausius ASV rodiklius. Jau virš trejų metų – jokių veiklos kompromisų. Nebogai, tiesa? Bet mes norim daugiau. Aš noriu daugiau. O kartais tokios įmonės netgi pirmauja, nes atsižvelgia į ASV. Mėlyna spalva rodo 500 didžiausių globalių kompanijų veiklos efektyvumą, o auksine spalva pažymėtas pogrupis kompanijų kurių praktika klimato kaitos srityje ir rizikos valdyme geriausia. Dabar, per aštuonerius metus, jos ėmė pirmauti beveik dviem trečdaliais. Tad taip, tai koreliacija. Ne priežastinis ryšys. Bet tai tik rodo, kad aplinkosaugą laikant prioritetu įmanoma pasiekti geros grąžos.
So if the returns are the same or better and the planet benefits, wouldn't this be the norm? Are investors, particularly institutional investors, engaged? Well, some are, and a few are really at the vanguard. Hesta. Hesta is a retirement fund for health and community services employees in Australia, with assets of 22 billion [dollars]. They believe that ESG has the potential to impact risks and returns, so incorporating it into the investment process is core to their duty to act in the best interest of fund members, core to their duty. You gotta love the Aussies, right? CalPERS is another example. CalPERS is the pension fund for public employees in California, and with assets of 244 billion [dollars], they are the second largest in the U.S. and the sixth largest in the world. Now, they're moving toward 100 percent sustainable investment by systematically integrated ESG across the entire fund. Why? They believe it's critical to superior long-term returns, full stop. In their own words, "long-term value creation requires the effective management of three forms of capital: financial, human, and physical. This is why we are concerned with ESG."
Tad jeigu grąža yra tokia pat ar geresnė, o dar ir planetai nuo to geriau, ar tai neturėtų būti norma? Ar investuotojai, ypač instituciniai investuotojai, į tai įsitraukia? Kai kurie – taip, o kai kurie išties pirmauja šioje srityje. „Hesta“. „Hesta“ yra Australijos sveikatos ir benduomenės srities darbuotojų pensijų fondas, kurio vertė 22 milijardai [dolerių]. Jie mano, kad ASV gali paveikti rizikas ir grąžą, todėl jo įtraukimas į investicinius procesus yra esmė jų pareigos siekti didžiausios naudos savo nariams, jų pareigos esmė. Kaipgi nemylėsi mielųjų austalų, tiesa? Kitas pavayzdyz – „CalPERS“. Tai Kalifornijos valdininkų pensijų fondas, kurio vertė 244 milijardai [dolerių], tai antras paga dydį JAV pensijų fondas ir šeštas pagal dydį pasaulyje. Jie artėja prie 100 procentų tvaraus investavimo, sistemingai integravę ASV visose fondo veiklose. Kodėl? Nes jie mano, kad tai lemia geriausią ilgalaikę grąžą, ne mažiau. Jie teigia: „Ilgalaikės vertės kūrimui reikia efektyviai valdyti tris kapitalo formas: finansinį, žmogiškąjį ir fizinį. Todėl mums ir rūpi ASV.“
Now, I do speak to a lot of investors as part of my job, and not all of them see it this way. Often I hear, "We are required to maximize returns, so we don't do that here," or, "We don't want to use the portfolio to make policy statements." The one that just really gets under my skin is, "If you want to do something about that, just make money, give the profits to charities." It's eyes rolling, eyes rolling.
Mano darbas iš dalies yra kalbėtis su nemažai investuotojų ir ne visi tą patį galvoja apie tai. Neretai išgirstu: „Iš mūsų reikalaujama maksimizuoti grąžą, todėl čia mes tuo neužsiimame.“ Arba: „Nenorim naudoti portfelio, savo strategijai skelbti.“ O labiausiai mane erzina toks atsakymas: „Jei nori kažkuo prie to prisidėti, užsidirbk pinigų ir aukok pelną labdarai.“ Sunku tuo patikėti, sunku.
I mean, let me clarify something right here. Companies and investors are not singularly responsible for the fate of the planet. They don't have indefinite social obligations, and prudent investing and finance theory aren't subordinate to sustainability. They're compatible. So I'm not talking about tradeoffs here. But institutional investors are the x-factor in sustainability. Why do they hold the key? The answer, quite simply, is, they have the money. (Laughter) A lot of it. I mean, a really lot of it. The global stock market is worth 55 trillion dollars. The global bond market, 78 trillion. That's 133 trillion combined. That's eight and a half times the GDP of the U.S. That's the world's largest economy. That's some serious freaking firepower.
Leiskite kai ką paaiškinti. Kompanijos ir investuotojai nėra vieninteliai atsakingi už planetos likimą. Jie neturi beribių socialinių įsipareigojimų, o pamatuotas investavimas ir finansų teorijos nėra pavaldžios tvarumui. Šie dalykai yra suderinami. Nekalbu apie kompromisus. Bet instituciniai investuotojai yra tvarumo „X faktorius“. Kodėl raktas jų rankose? Atsakymas, aišku, paprastas: jie turi pinigų. (Juokas.) Daug pinigų. Tikrai labai daug. Pasaulio akcijų rinka verta 55 trilijonų dolerių. Pasaulinė obligacijų rinka – 78 trilijonų. Kartu tai – 133 trilijonai. Tai aštuoni su puse karto daugiau nei JAV BVP. O tai didžiausia pasaulio ekonomika. Tai velniškai didelis potencialas.
So we can reconsider some of these pressing challenges, like fresh water, clean air, feeding 10 billion mouths, if institutional investors integrated ESG into investment. What if they used that firepower to allocate more of their capital to companies working the hardest at solving these challenges or at least not exacerbating them? What if we work and save and invest, only to find that the world we retire into is more stressed and less secure than it is now? What if there isn't enough clean air and fresh water?
Tad pagalvokime dar kartą apie kai kurios šių svarbių iššūkių, pavyzdžiui, šviežią vandenį, švarų orą, maistą 10 milijardų burnų, jei tik instituciniai investuotojai integruotų ASV į savo investavimą. Kas būtų, jei jie panaudotų šį potencialą skirti daugiau kapitalo kompanijoms, kurios daugiausiai prisideda sprendžiant šiuos iššūkius ar bent jau siekiant, kad jie nedidėtų? O kas jeigu mes dirbame, taupome ir investuojame tik tam, kad pasaulis, kokį turėsime išėję į pensiją bus dar labiau įsitempęs ir nesaugesnis nei šiandien? Kas bus, jei trūks švaraus oro ir šviežio vandens?
Now a fair question might be, what if all this sustainability risk stuff is exaggerated, overstated, it's not urgent, something for virtuous consumers or lifestyle choice? Well, President John F. Kennedy said something about this that is just spot on: "There are risks and costs to a program of action, but they are far less than the long-range risks and costs of comfortable inaction." I can appreciate that there is estimation risk in this, but since this is based on widespread scientific consensus, the odds that it's not completely wrong are better than the odds that our house will burn down or we'll get in a car accident. Well, maybe not if you live in Boston. (Laughter) But my point is that we buy insurance to protect ourselves financially in case those things happen, right? So by investing sustainably we're doing two things. We're creating insurance, reducing the risk to our planet and to our economy, and at the same time, in the short term, we're not sacrificing performance. [Man in comic: "What if it's a big hoax and we create a better world for nothing?"]
Teisinga būtų paklausti ir štai ko: o kas jeigu visa tvarumui kylanti rizika yra perdėta, pernelyg sureikšminta, visai ne aktuali, o tik moralizuojančių vartotojų ar gyvenimo būdo pasirinkimas? Prezidentas Džonas F. Kenedis pasakė vieną dalyką, kuris puikiausiai tinka mūsų dienoms: „Kiekviena veiksmų programa turi savas rizikas ir kaštus, bet jie daug mažesni, negu ilgalaikės rizikos ir patogaus neveikimo kaštai.“ Suprantu, kad čia svarbi poveikio įvertinimo rizika, bet kadangi tai paremta dideliu moksliniu konsensusu, tikimybė, kad tai nėra visiška netiesa, didesnė nei tikimybė, kad mūsų namas sudegs ar kad mes pateksime į eismo įvykį. Na, gal ir ne, jeigu gyvenate Bostone. (Juokas.) Bet aš noriu pasakyti, kad perkame draudimą, kad apsisaugotumėme finansiškai, jei tai kartais nutiktų, tiesa? Tad investuodami tvariai, padarome du dalykus. Didiname draudimą, mažiname riziką mūsų planetai ir mūsų ekonomikai ir tuo pačiu trumpalaikėje perspektyvoje veiklos efektyvumas nuo to nenukenčia. (Komikso personažas: „Gal tai tik apgaulė ir veltui kuriame geresnį pasaulį?“]
Good, you like it. I like it too. (Laughter) I like it because it pokes fun at both sides of the climate change issue. I bet you can't guess which side I'm on. But what I really like about it is that it reminds me of something Mark Twain said, which is, "Plan for the future, because that's where you're going to spend the rest of your life."
Puiku, jums patinka. Man irgi. (Juokas.) Man tai patinka, nes pašiepia abi klimato kaitos stovyklas. Lažinuosi, neatspėsit, kurią pusę palaikau aš. Bet kas man išties čia patinka, yra tai, kas man primena Marką Tveną, pasakiusį: „Planuok ateitį, nes ten tu praleisi savo likusį gyvenimą.“
Thank you.
Ačiū.
(Applause)
(Plojimai.)