You may want to take a closer look. There's more to this painting than meets the eye. And yes, it's an acrylic painting of a man, but I didn't paint it on canvas. I painted it directly on top of the man.
Turbūt norėtumėte pažiūrėti iš arčiau. Šiame paveiksle yra daugiau nei mato akis. Ir taip, tai vyras, nutapytas akrilo dažais, bet aš netapiau ant drobės. Aš tapiau tiesiogiai ant vyro.
What I do in my art is I skip the canvas altogether, and if I want to paint your portrait, I'm painting it on you, physically on you. That also means you're probably going to end up with an earful of paint, because I need to paint your ear on your ear. Everything in this scene, the person, the clothes, chairs, wall, gets covered in a mask of paint that mimics what's directly below it, and in this way, I'm able to take a three-dimensional scene and make it look like a two-dimensional painting. I can photograph it from any angle, and it will still look 2D. There's no Photoshop here. This is just a photo of one of my three-dimensional paintings.
Savo mene aš praleidžiu drobę, tad jei aš noriu nutapyti jūsų portretą, aš tapau tiesiai ant jūsų, fiziškai ant jūsų. Tai reiškia, kad jūsų ausyse liks gausybė dažų, nes man reikės tapyti jūsų ausį ant jūsų ausies. Viskas paveiksle - žmogus, drabužiai, kėdės, siena - padengiami dažų kauke, bei mimikos, kurios yra po ja. Tad šiuo būdu aš galiu iš trijų dimensijų paveikslo sukurti dviejų dimensijų paveikslą. Aš galiu fotografuoti iš bet kokio kampo ir tai vis tiek atrodys kaip 2D. Čia nėra Photoshop'o. Tai tiesiog vieno mano trijų dimensijų paveikslo nuotrauka.
You might be wondering how I came up with this idea of turning people into paintings. But originally, this had nothing to do with either people or paint. It was about shadows. I was fascinated with the absence of light, and I wanted to find a way that I could give it materiality and pin it down before it changed. I came up with the idea of painting shadows. I loved that I could hide within this shadow my own painted version, and it would be almost invisible until the light changed, and all of a sudden my shadow would be brought to the light.
Jūs tikriausiai svarstote, kaip man kilo ši idėja - paversti žmones paveikslais. Bet iš pradžių tai neturėjo nieko bendro nei su žmonėmis, nei su dažais. Tai buvo susiję su šešėliais. Mane žavėjo šviesos nebuvimas ir aš norėjau rasti kaip jam suteikti fizinę formą ir sustabdyti tai, kol niekas nepasikeitė. Kilo idėja tapyti šešėlius. Man patiko, kad aš galiu paslėpti šešėlyje savo pačios tapytą versiją ir tai bus beveik nematoma, kol pasikeis šviesa ir staiga mano šešėlis bus šviesoje.
I wanted to think about what else I could put shadows on, and I thought of my friend Bernie. But I didn't just want to paint the shadows. I also wanted to paint the highlights and create a mapping on his body in greyscale. I had a very specific vision of what this would look like, and as I was painting him, I made sure to follow that very closely. But something kept on flickering before my eyes. I wasn't quite sure what I was looking at. And then when I took that moment to take a step back, magic. I had turned my friend into a painting. I couldn't have foreseen that when I wanted to paint a shadow, I would pull out this whole other dimension, that I would collapse it, that I would take a painting and make it my friend and then bring him back to a painting.
Galvojau ant ko dar galėčiau uždėti šešėlius ir pagalvojau apie savo draugą Bernie. Bet aš ne tik norėjau tapyti šešėlius. Aš taip pat norėjau tapyti šviesos efektus ir sukurti ant jo kūno nespalvotą atvaizdą. Aš turėjau labai konkrečią viziją, kaip tai turi atrodyti, ir ant jo tapydama, jos siekiau labai nuosekliai. Bet kažkas vis mirgėjo man prieš akis. Nebuvau tikra į ką aš žiūrėjau. Ir kai trumpam atsitraukiau atgal, stebuklas. Aš paverčiau savo draugą paveikslu. Aš negalėjau nuspėti, kad norėdama nutapyti šešėlį, atrasiu visai kitą matmenį, kad sugriaučiau jį, kad paimčiau paveikslą ir paversčiau jį savo draugu,
I was a little conflicted though, because I was so excited about what I'd found, but I was just about to graduate from college with a degree in political science, and I'd always had this dream of going to Washington, D.C., and sitting at a desk and working in government. (Laughter) Why did this have to get in the way of all that?
ir tada vėl grąžinčiau jį į paveikslą. Tačiau buvau šiek tiek prieštaringa, nes taip jaudinausi dėl to, ką atradau, bet buvau bebaigianti politikos mokslus koledže, ir aš visada turėjau tokią svajonę - vykti į Vašingtoną ir sėdėti prie stalo, ir dirbti vyriausybėje. (Juokas)
I made the tough decision of going home after graduation and not going up to Capitol Hill, but going down to my parents' basement and making it my job to learn how to paint. I had no idea where to begin. The last time I'd painted, I was 16 years old at summer camp, and I didn't want to teach myself how to paint by copying the old masters or stretching a canvas and practicing over and over again on that surface, because that's not what this project was about for me. It was about space and light.
Kodėl tai turėjo atsitikti pakeliui į mano svajonę? Aš priėmiau sunkų sprendimą - po baigimo grįžti į namus ir nelipti į Kongresų rūmų kalvą, bet nusileisti į savo tėvų rūsį ir paversti tai mano darbu - išmokti tapyti. Neturėjau jokio supratimo, nuo ko pradėti. Paskutinį kartą tapiau kai man buvo 16 m. vasaros stovykloje, ir aš nenorėjau mokytis tapyti kopijuojant senuosius meistrus ar ištempiant drobę ir praktikuojantis vėl ir vėl ant to paviršiaus, nes tai nebuvo toks projektas man.
My early canvases ended up being things that you wouldn't expect to be used as canvas, like fried food. It's nearly impossible to get paint to stick to the grease in an egg. (Laughter) Even harder was getting paint to stick to the acid in a grapefruit. It just would erase my brush strokes like invisible ink. I'd put something down, and instantly it would be gone.
Tai buvo apie erdvę ir šviesą. Mano ankstyvosios drobės buvo daiktai, kurių nesitikėtumėte matyti kaip drobės, pvž., iškeptas maistas. Beveik neįmanoma dažams laikytis ant riebaluoto kiaušinio. (Juokas) Dar sunkiau buvo dažams laikytis ant rūgštaus greipfruto. Tai tiesiog ištrindavo mano potepius kaip nematomas rašalas.
And if I wanted to paint on people, well, I was a little bit embarrassed to bring people down into my studio and show them that I spent my days in a basement putting paint on toast. It just seemed like it made more sense to practice by painting on myself. One of my favorite models actually ended up being a retired old man who not only didn't mind sitting still and getting the paint in his ears, but he also didn't really have much embarrassment about being taken out into very public places for exhibition, like the Metro.
Aš kažką uždedu ir tai iškart pranyksta. Ir jei aš norėjau tapyti ant žmonių, na, aš šiek tiek gėdijausi vestis žmones į savo studiją ir parodyti jiems, kad dienas leidžiu rūsyje tepdama dažus ant skrebučio. Tiesiog atrodė protingiau praktikuotis tapybos ant savęs. Vienas mano mėgstamiausių modelių buvo pensininkas, kuris ne tik kad neprieštaravo ramiai sėdėti ir gauti dažų į savo ausis, bet jis taip pat nesigėdijo būti demonstruojamas viešose vietose parodai,
I was having so much fun with this process. I was teaching myself how to paint in all these different styles, and I wanted to see what else I could do with it. I came together with a collaborator, Sheila Vand, and we had the idea of creating paintings in a more unusual surface, and that was milk. We got a pool. We filled it with milk. We filled it with Sheila. And I began painting. And the images were always completely unexpected in the end, because I could have a very specific image about how it would turn out, I could paint it to match that, but the moment that Sheila laid back into the milk, everything would change. It was in constant flux, and we had to, rather than fight it, embrace it, see where the milk would take us and compensate to make it even better. Sometimes, when Sheila would lay down in the milk, it would wash all the paint off of her arms, and it might seem a little bit clumsy, but our solution would be, okay, hide your arms. And one time, she got so much milk in her hair that it just smeared all the paint off of her face. All right, well, hide your face. And we ended up with something far more elegant than we could have imagined, even though this is essentially the same solution that a frustrated kid uses when he can't draw hands, just hiding them in the pockets.
pvz., metro traukinyje. Aš mėgavausi šiuo procesu. Aš mokiausi kaip tapyti įvairiais stiliais ir norėjau pamatyti, ką dar galėčiau su tuo nuveikti. Susitikau su bendradarbe Sheila Vand ir mums kilo idėja kurti paveikslus dar neįprastesniame paviršiuje, ir tas paviršius buvo pienas. Gavome baseiną. Pripildėme jį pienu. Sheila taip pat buvo jame. Ir aš pradėjau tapyti. Ir galų gale paveikslai visada būdavo visiškai netikėti, nes aš galėjau turėti labai konkrečią viziją kaip tai turi atrodyti, ir aš galėjau tapyti taip, kad to pasiekčiau, bet Sheilai atsigulus į pieną, viskas pasikeisdavo. Tai buvo pastovus keitimasis, ir mes turėjome ne kovoti, bet išnaudoti tai, ir stebėti prie ko pienas gali mus privesti ir leisti jam tai padaryti dar geriau. Kartais Sheilai atsigulus į pieną, nuo jos rankų nusiplaudavo visi dažai, ir tai galėjo atrodyti šiek tiek negrabiai, bet mes tai išsprendėme taip - paslėpk savo rankas. Ir kartą jos plaukuose buvo tiek daug pieno, kad tai nutrynė visus dažus jai nuo veido. Viskas gerai, na, paslėpk savo veidą. Ir mes baigėme su kažkuo daug elegantiškesniu nei galėjome įsivaizduoti, net jei tai yra iš esmės toks pat sprendimas kaip susierzinusio vaiko, kai jis nemokėdamas
When we started out on the milk project, and when I started out, I couldn't have foreseen that I would go from pursuing my dream in politics and working at a desk to tripping over a shadow and then turning people into paintings and painting on people in a pool of milk. But then again, I guess it's also not unforeseeable that you can find the strange in the familiar, as long as you're willing to look beyond what's already been brought to light, that you can see what's below the surface, hiding in the shadows, and recognize that there can be more there than meets the eye.
nupiešti rankų tiesiog paslėpia jas kišenėse. Kai mes pradėjome pieno projektą, ir kai aš pradėjau, aš negalėjau numatyti, kad peršoksiu nuo savo svajonės dirbti politikoje iki to, kad užkliuvusi už šešėlio žmones versiu paveikslais, ir tapysiu ant žmonių pieno baseine. Bet ką gi, tai turbūt taip pat nenuspėjama kad gali keistumą rasti, kur jau viskas pažįstama, jei tik žiūrėsi toliau nei tik tiek, kiek matosi šviesoje, kad galima matyti, kas yra už paviršiaus, slepiančio šešėlius ir suprasti, jog ten gali būti daugiau nei pastebi akis.
Thank you.
Ačiū jums.
(Applause)
(Plojimai)