Sheryl Shade: Hi, Aimee. Aimee Mullins: Hi.
Cheryl: Aimee ir aš pagalvojom -- Sveika, Aimee. Aimee Mullins: Sveiki.
SS: Aimee and I thought we'd just talk a little bit, and I wanted her to tell all of you what makes her a distinctive athlete.
Cheryl: Aimee ir aš pagalvojom, jog tiesiog šnektelsim šiek tiek, ir aš norėjau, jog ji papasakotų jums visiems, kas daro ją tokia išskirtine atlete.
AM: Well, for those of you who have seen the picture in the little bio -- it might have given it away -- I'm a double amputee, and I was born without fibulas in both legs. I was amputated at age one, and I've been running like hell ever since, all over the place.
AM: Na, tiems iš jūsų, kurie jau matė nuotrauką trumpoje biografijoje, ko gero, ji išdavė paslaptį. Man amputuotos abi kojos ir aš gimiau be šeivikaulių jose. Amputacija buvo atlikta, kai buvau vienerių metų, bet aš bėgioju lyg pašėlusi nuo to laiko ir manęs visur pilna.
SS: Well, why don't you tell them how you got to Georgetown -- why don't we start there? Why don't we start there?
Cherly: Na, kodėl tau jiems nepapasakojus, kaip patekai į Džordžtauną? Kodėl mums nepradėjus nuo to?
AM: I'm a senior in Georgetown in the Foreign Service program. I won a full academic scholarship out of high school. They pick three students out of the nation every year to get involved in international affairs, and so I won a full ride to Georgetown and I've been there for four years. Love it.
AM: Aš esu Džordžtauno paskutinio kurso studentė, Užsienio tarnybų kursas. Tik baigusi vidurinę mokyklą laimėjau pilną akademinę stipendiją. Jie kiekvienais metais pasirenka tris studentus iš visos šalies, kuriuos įtraukia į tarptautinius reikalus, taip aš laimėjau nemokamą kelionę į Džordžtauną ir ten esu jau ketveri metai. Man labai patinka.
SS: When Aimee got there, she decided that she's, kind of, curious about track and field, so she decided to call someone and start asking about it. So, why don't you tell that story?
Cheryl: Kai Aimee ten pateko, ji nusprendė, jog nori daugiau sužinoti apie lengvąją atletiką, tad nusprendė kam nors paskambinti ir paklausinėti. Taigi, kodėl tau nepapasakojus tos istorijos?
AM: Yeah. Well, I guess I've always been involved in sports. I played softball for five years growing up. I skied competitively throughout high school, and I got a little restless in college because I wasn't doing anything for about a year or two sports-wise. And I'd never competed on a disabled level, you know -- I'd always competed against other able-bodied athletes. That's all I'd ever known. In fact, I'd never even met another amputee until I was 17. And I heard that they do these track meets with all disabled runners, and I figured, "Oh, I don't know about this, but before I judge it, let me go see what it's all about." So, I booked myself a flight to Boston in '95, 19 years old and definitely the dark horse candidate at this race. I'd never done it before. I went out on a gravel track a couple of weeks before this meet to see how far I could run, and about 50 meters was enough for me, panting and heaving. And I had these legs that were made of a wood and plastic compound, attached with Velcro straps -- big, thick, five-ply wool socks on -- you know, not the most comfortable things, but all I'd ever known.
AM: Taip. Na, ko gero, man visada patiko sportas. Augdama penkerius metus žaidžiau mažąjį beisbolą. Vidurinėje mokykloje nuolat dalyvaudavau slidinėjimo varžybose, ir koledže pasidariau kiek nerami, nes metus ar dvejus neužsiėmiau jokiu sportu. Matote, niekada nerungtyniavau kaip neįgalioji. Visada rungtyniavau su kitais įgaliais sportininkais. Tai buvo vienintelis dalykas, kurį aš kada nors žinojau. Išties, tai nebuvau sutikusi kito žmogaus, patyrusio amputaciją, iki man sukako septyniolika. Sužinojau, kad organizuojami bėgimo susitikimai neįgaliesiems bėgikams, ir pamaniau, oi, na nežinau, bet prieš pasmerkiant tai, leiskite man ten nueiti ir pažiūrėti kaip ten viskas vyksta. Taigi, 1995-ais, devyniolikos, užsisakiau skrydį į Bostoną, ir, be abejo, buvau tamsusis arkliukas šiose lenktynėse. Niekada nebuvau to dariusi anksčiau. Išėjau į žvyro takelį keletą savaičių prieš šį susitikimą patikrinti, kiek toli aš galiu nubėgti, ir apie 50 metrų, puškuojant ir dūstant, man buvo gana. Mano kojos buvo padarytos tarsi iš medžio ir plastiko mišinio, pritvirtintos Velcro dirželiais -- apmautos didelėmis, storomis, penkių sluoksnių vilnonėmis kojinėmis -- žinote, ne pats patogiausias dalykas, bet nieko kito aš nebuvau bandžiusi.
And I'm up there in Boston against people wearing legs made of all things -- carbon graphite and, you know, shock absorbers in them and all sorts of things -- and they're all looking at me like, OK, we know who's not going to win this race. And, I mean, I went up there expecting -- I don't know what I was expecting -- but, you know, when I saw a man who was missing an entire leg go up to the high jump, hop on one leg to the high jump and clear it at six feet, two inches ... Dan O'Brien jumped 5'11" in '96 in Atlanta, I mean, if it just gives you a comparison of -- these are truly accomplished athletes, without qualifying that word "athlete." And so I decided to give this a shot: heart pounding, I ran my first race and I beat the national record-holder by three hundredths of a second, and became the new national record-holder on my first try out.
Ir štai aš esu ten, Bostone, prieš žmones, naudojančius kojas, pagamintas iš anglies grafito ir, žinote, amortizatoriais ir visokiais kitokiais dalykais jose, ir jie visi žiūri į mane lyg galvotų: gerai, mes žinome, kas šių varžybų nelaimės. Ir, turiu omeny, aš ėjau ten tikėdamasi -- nežinau, ko aš tikėjausi -- bet, kai pamačiau vyrą, kuris buvo praradęs visą koją, šokantį į aukštį, šokantį ant vienos kojos ir įveikiantį šešių pėdų ir dviejų colių aukštį ... Dan O'Brien peršoko 5'11'' 1996 -aisiais Atlantoje, turiu omeny, šis pavyzdys sudaro galimybę palyginti -- žinote, jie yra tikrai daug pasiekę atletai net nebūdami tinkamais žodžiui ''atletas." Tad aš nusprendžiau pabandyti ir, žinote, širdžiai daužantis, aš bėgau savo pirmose lenktynėse ir pralenkiau šalies rekordininką trimis šimtosiomis sekundės ir tapau nauja šalies rekordininke per savo pirmąjį bandymą.
And, you know, people said, "Aimee, you know, you've got speed -- you've got natural speed -- but you don't have any skill or finesse going down that track. You were all over the place. We all saw how hard you were working." And so I decided to call the track coach at Georgetown. And I thank god I didn't know just how huge this man is in the track and field world. He's coached five Olympians, and the man's office is lined from floor to ceiling with All America certificates of all these athletes he's coached. He's just a rather intimidating figure. And I called him up and said, "Listen, I ran one race and I won ..."
Žmonės kalbėjo: "Aimee, žinai, tu greita -- tu turi įgimtą greitį -- bet neturi jokių įgūdžių ar rafinuotumo bėgant takeliu. Tu užimi visą taką. Mes visi matėme, kaip sunkiai tu stengeisi." Taigi, aš nusprendžiau paskambinti Džordžtauno lengvosios atletikos treneriui. Ir, dėkui Dievui, tuomet nežinojau, koks šis žmogus yra žymus lengvosios atletikos pasaulyje. Jis treniravo penkis olimpiečius ir, žinote, to žmogaus kabinetas, nuo grindų iki lubų yra iškabinėtas nacionaliniais sertifikatais visų atletų, kuriuos jis treniravo, ir jis gana bauginanti figūra. Aš jam paskambinau ir pasakiau, ''Klausykite, aš dalyvavau vienose varžybose, jas laimėjau, ir ...
(Laughter)
(Juokas)
"I want to see if I can, you know -- I need to just see if I can sit in on some of your practices, see what drills you do and whatever." That's all I wanted -- just two practices. "Can I just sit in and see what you do?" And he said, "Well, we should meet first, before we decide anything." You know, he's thinking, "What am I getting myself into?" So, I met the man, walked in his office, and saw these posters and magazine covers of people he has coached. And we got to talking, and it turned out to be a great partnership because he'd never coached a disabled athlete, so therefore he had no preconceived notions of what I was or wasn't capable of, and I'd never been coached before. So this was like, "Here we go -- let's start on this trip."
Noriu pasidomėti, ar galėčiau, žinote -- ar galėčiau tiesiog pasėdėti keletoje jūsų treniruočių, pamatyti, kokius pratimus jūs darote ir panašiai." Tai buvo viskas, ko aš norėjau -- dviejų užsiėmimų. Ar galėčiau tiesiog pasėdėti ir pažiūrėti, ką jūs darote? Ir jis pasakė, ''Na, prieš ką nors nusprendžiant, mums pirmiausia reikėtų susitikti." Jis greičiausiai mąstė: "Į ką aš įsiveliu?" Taigi, aš susitikau tą vyrą, įėjau į jo kabinetą ir pamačiau tuos plakatus ir žurnalų viršelius su žmonėmis, kuriuos jis treniravo. Mes susėdome, pradėjome šnekėtis ir užsimezgė nuostabi partnerystė, kadangi jis niekada iki tol nebuvo treniravęs neįgalaus atleto, jis neturėjo jokių išankstinių nuostatų apie tai, ką aš galėjau ir ko negalėjau, o aš niekada nebuvau turėjusi trenerio prieš tai, taigi šitai buvo, lyg, nagi -- leiskimės į šią kelionę.
So he started giving me four days a week of his lunch break, his free time, and I would come up to the track and train with him. So that's how I met Frank. That was fall of '95. But then, by the time that winter was rolling around, he said, "You know, you're good enough. You can run on our women's track team here." And I said, "No, come on." And he said, "No, no, really. You can. You can run with our women's track team." In the spring of 1996, with my goal of making the U.S. Paralympic team that May coming up full speed, I joined the women's track team. And no disabled person had ever done that -- run at a collegiate level. So I don't know, it started to become an interesting mix.
Taigi jis pradėjo skirti man savo pietų pertraukas keturias dienas per savaitę, savo laisvą laiką, kad aš galėčiau ateiti į bėgimo takelį ir treniruotis su juo. Tad, štai kaip aš sutikau Frank'ą. Bet tai buvo 1995-ųjų ruduo ir tada, atėjus žiemai, jis pasakė: "Žinai, tu esi pakankamai stipri. Tu gali bėgti mūsų moterų bėgikių komandoje." O aš pasakiau: "Na, ką jūs." Ir jis pasakė: "Ne, ne, tikrai. Tu gali. Tu gali bėgti su mūsų moterų bėgimo komanda." Taigi, 1996 -ųjų pavasarį, tikėdamasi patekti į JAV Parolimpinę komandą, sparčiai artėjant gegužės mėnesiui, aš prisijungiau prie moterų bėgimo komandos. Ir joks neįgalus žmogus niekada anksčiau to nedarė -- nebėgo koledžų lygyje. Taigi, nežinau, tai tapo įdomu.
SS: Well, on your way to the Olympics, a couple of memorable events happened at Georgetown. Why don't you just tell them? AM: Yes, well, you know, I'd won everything as far as the disabled meets -- everything I competed in -- and, you know, training in Georgetown and knowing that I was going to have to get used to seeing the backs of all these women's shirts -- you know, I'm running against the next Flo-Jo -- and they're all looking at me like, "Hmm, what's, you know, what's going on here?" And putting on my Georgetown uniform and going out there and knowing that, you know, in order to become better -- and I'm already the best in the country -- you know, you have to train with people who are inherently better than you.
Cheryl: Na, kodėl tau jiems nepapasakojus, pavyzdžiui -- pakeliui į Olimpines žaidynes -- keleto įsimintinų įvykių iš Džordžtauno. Kodėl tau tiesiog to nepapasakojus? AM: Taip, na, žinote, aš laimėjau viską tarp neįgaliųjų, viską, kur tik dalyvavau -- ir, žinote, treniravimasis Džordžtaune ir žinojimas, jog aš turėsiu priprasti matyti visas tų moterų marškinėlių nugaras -- žinote, aš varžausi su naująja Flo-Jo -- ir jos visos žiūri į mane, lyg: Hm, kas čia vyksta? Džordžtauno uniformos apsivilkimas išėjimas ten ir žinojimas, kad tam, kad tapčiau geresne -- o aš jau esu geriausia šalyje -- žinote, turiu treniruotis su žmonėmis, kurie yra iš prigimties geresni.
And I went out there and made it to the Big East, which was sort of the championship race at the end of the season. It was really, really hot. And it's the first -- I had just gotten these new sprinting legs that you see in that bio, and I didn't realize at that time that the amount of sweating I would be doing in the sock -- it actually acted like a lubricant and I'd be, kind of, pistoning in the socket. And at about 85 meters of my 100 meters sprint, in all my glory, I came out of my leg. Like, I almost came out of it, in front of, like, 5,000 people. And I, I mean, was just mortified -- because I was signed up for the 200, you know, which went off in a half hour.
Aš išėjau ir patekau į Big East (Didieji Rytai) etapą, kas buvo lyg ir finalinės varžybos sezono pabaigoje, ir tikrai, tikrai karštos. Ir tai pirmas -- Aš buvau ką tik gavusi tas naujas bėgimo kojas, kurias matote toje biografijoje -- ir aš tuomet dar nesuupratau, jog didelis kiekis prakaito, išlieto kojinėje, veikia kaip lubrikantas, todėl protezas pradeda smarkiai judėti. Ir ties maždaug 85-uoju metru iš mano 100 metrų sprinto, visoje savo šlovės viršūnėje mano koja išsimovė. Ji beveik išsimovė, matant maždaug 5000 žmonių. Ir aš, turiu omeny, tiesiog sustingau iš siaubo -- nes buvau užregistruota ir 200 metrų bėgimui, žinote, o tai turėjo prasidėti už pusvalandžio.
(Laughter)
(Juokas)
I went to my coach: "Please, don't make me do this." I can't do this in front of all those people. My legs will come off. And if it came off at 85 there's no way I'm going 200 meters. And he just sat there like this. My pleas fell on deaf ears, thank god. Because you know, the man is from Brooklyn; he's a big man. He says, "Aimee, so what if your leg falls off? You pick it up, you put the damn thing back on, and finish the goddamn race!"
Aš nuėjau pas trenerį. Aš... "Prašau, neverskite manęs to daryti." Aš negaliu to daryti prieš visus tuos žmones. Mano kojos nukris. Ir jei jos nukrito ties 85 metrais, jokiais būdais nenubėgsiu 200 metrų. O jis sedėjo ten va taip. Ir žinote, mano prašymai nebuvo išklausyti -- ačiū Dievui -- kadangi jis, na -- žinote, tas žmogus iš Bruklino -- jis didelis žmogus -- jis sako, "Aimee, na ir kas, jei tavo kojos nukris? Tu jas pakelsi, užsidėsi vėl tuos prakeiktus daiktus ir pabaigsi prakeiktas lenktynes!"
(Laughter) (Applause) And I did. So, he kept me in line. He kept me on the right track.
(Plojimai) Taip ir padariau. Taigi, žinote, taip jis tarsi išlaikė mane rikiuotėje. Jis išlaikė mane teisingame kelyje.
SS: So, then Aimee makes it to the 1996 Paralympics, and she's all excited. Her family's coming down -- it's a big deal. It's now two years that you've been running?
Cheryl: Taigi, tada Aimee patenka į 1996-ųjų metų Parolimpines žaidynes, ir ji labai laiminga. Jos visa šeima atvyksta -- tai didžiulis įvykis. Ji dabar -- jau du metai, kai bėgote?
AM: No, a year.
AM: Ne, metai.
SS: A year. And why don't you tell them what happened right before you go run your race?
Cheryl: Metai. Ir kodėl nepapasakojus jiems, kas atsitiko prieš pat varžybas?
AM: Okay, well, Atlanta. The Paralympics, just for a little bit of clarification, are the Olympics for people with physical disabilities -- amputees, persons with cerebral palsy, and wheelchair athletes -- as opposed to the Special Olympics, which deals with people with mental disabilities. So, here we are, a week after the Olympics and down at Atlanta, and I'm just blown away by the fact that just a year ago, I got out on a gravel track and couldn't run 50 meters. And so, here I am -- never lost. I set new records at the U.S. Nationals -- the Olympic trials -- that May, and was sure that I was coming home with the gold. I was also the only, what they call "bilateral BK" -- below the knee. I was the only woman who would be doing the long jump. I had just done the long jump, and a guy who was missing two legs came up to me and says, "How do you do that? You know, we're supposed to have a planar foot, so we can't get off on the springboard." I said, "Well, I just did it. No one told me that."
AM: Gerai, na, Atlanta. Parolimpinės žaidynės, šiek tiek paaiškinsiu, yra Olimpinės žaidynės žmonėms su fizine negalia -- amputacijomis, cerebraliniu paralyžiumi ir invalidų vežimėliuose -- o Specialiosios Olimpinės žaidynės, yra skirtos žmonėms su psichine negalia. Taigi, mes ten, savaitė po Olimpinių žaidynių, Atlantoje, ir aš tiesiog apstulbusi nuo fakto, žinote, jog vos prieš metus aš išėjau į žvyro takelį ir negalėjau nubėgti 50 metrų. Ir štai aš čia -- niekada nepralaimėjusi. Pasiekiau naujus rekordus JAV nacionalinėse varžybose -- Olimpinių žaidynių atrankoje -- tą gegužę, ir buvau tikra, kad grįšiu namo su auksu. Aš taip pat buvau vienintelė iš tų, ką jie vadina abipusiu BK -- amputuotomis kojomis žemiau kelių. Aš buvau vienintelė moteris, turėjusi šokti į tolį. Ir vos atlikus tą šuolį, vyrukas, neturintis abiejų kojų, priėjo prie manęs ir sako, "Kaip tu tai darai? Juk mes turėtume turėti plokščią pėdą, kad atsispirtume nuo linijos." Aš pasakiau, "Na, aš tiesiog taip darau. Niekas man to nesakė."
So, it's funny -- I'm three inches within the world record -- and kept on from that point, you know, so I'm signed up in the long jump -- signed up? No, I made it for the long jump and the 100-meter. And I'm sure of it, you know? I made the front page of my hometown paper that I delivered for six years, you know? It was, like, this is my time for shine. And we're at the trainee warm-up track, which is a few blocks away from the Olympic stadium. These legs that I was on, which I'll take out right now -- I was the first person in the world on these legs. I was the guinea pig., I'm telling you, this was, like -- talk about a tourist attraction.
Taigi, juokinga -- mano rezultatas - trys coliai iki pasaulio rekordo -- pradėjau nuo tokio rezultato, taigi, aš esu užsiregistravusi šuoliui į tolį -- užsiregistravusi? -- ne, aš patekau į šuolių į tolį ir 100 metrų bėgimo varžybas. Ir aš esu tuo tikra, žinote. Aš patekau į pirmą savo gimtojo miesto laikraščio puslapį, kurį pati aš išnešiodavau šešerius metus, žinote. Tai buvo, lyg, mano laikas sužibėti. Taigi mes esame apšilimo stadione -- treniruojamės apšilimo takelyje, kuris yra keletas kvartalų nuo Olimpinio stadiono. Ir tos kojos, kurias aš dėvėjau -- kurias aš išsiimsiu čia pat. Aš buvau pirmas žmogus pasaulyje su tokiomis kojomis -- buvau bandomasis triušis -- ir, sakau jums, apie tai visi kalbėjo, kaip apie turistų atrakciją.
Everyone was taking pictures -- "What is this girl running on?" And I'm always looking around, like, where is my competition? It's my first international meet. I tried to get it out of anybody I could, you know, "Who am I running against here?" "Oh, Aimee, we'll have to get back to you on that one." I wanted to find out times. "Don't worry, you're doing great." This is 20 minutes before my race in the Olympic stadium, and they post the heat sheets. And I go over and look. And my fastest time, which was the world record, was 15.77. Then I'm looking: the next lane, lane two, is 12.8. Lane three is 12.5. Lane four is 12.2. I said, "What's going on?" And they shove us all into the shuttle bus, and all the women there are missing a hand.
Visi fotografavo: "Su kuo ta mergina bėga?" Ir aš vis žvalgiausi aplink su mintimi, kur mano varžovai? Tai mano pirmos tarptautinės varžybos. Stengiausi išgauti iš visų, žinote, su kuo aš varžysiuos, kas bus mano varžovai? "Oi, Aimee, mums dar reikės apie tai pakalbėti." Norėjau sužinoti bėgimo rezultatus. "Nesijaudink, tau, žinai, tau puikiai sekasi." Visa tai vyksta 20 minučių iki mano bėgimo Olimpiniame stadione, ir jie paskelbia bėgimų laikus. Aš nueinu ir žiūriu. Mano geriausias laikas, pasaulio rekordas, buvo 15.77. Tada žiūriu -- kitame takelyje, antrame takelyje - 12.8. Trečias takas 12.5. Ketvirtas takas - 12.2. Aš paklausiau, "Kas vyksta?" Jie susodino mus visus į maršrutinį autobusą ir visos ten buvusios moterys neturėjo vienos rankos.
(Laughter)
(Juokas)
So, I'm just, like -- they're all looking at me like 'which one of these is not like the other,' you know? I'm sitting there, like, "Oh, my god. Oh, my god." You know, I'd never lost anything, like, whether it would be the scholarship or, you know, I'd won five golds when I skied. In everything, I came in first. And Georgetown -- that was great. I was losing, but it was the best training because this was Atlanta. Here we are, like, crème de la crème, and there is no doubt about it, that I'm going to lose big. And, you know, I'm just thinking, "Oh, my god, my whole family got in a van and drove down here from Pennsylvania." And, you know, I was the only female U.S. sprinter. So they call us out and, you know -- "Ladies, you have one minute." And I remember putting my blocks in and just feeling horrified because there was just this murmur coming over the crowd, like, the ones who are close enough to the starting line to see. And I'm like, "I know! Look! This isn't right." And I'm thinking that's my last card to play here; if I'm not going to beat these girls, I'm going to mess their heads a little, you know?
Taigi, aš, lyg -- Ir jos visos žiūri į mane, lyg, kuri iš čia esančių yra ne tokia kaip kitos, suprantate? Sėdžiu ten ir "Dieve mano. Dieve mano." Juk aš niekada nepralaimėjau jokių varžybų, ar tai būtų stipendija, ar kita, žinote, aš laimėjau penkis aukso medalius, kai slidinėjau. Visur aš buvau pirma. Ir Džordžtaunas, suprantat, tai buvo nuostabu. Aš pralaiminėjau, bet tai buvo geriausia treniruotė, kadangi tai buvo Atlanta. Štai mes esame čia, tarp geriausių iš geriausių, ir nėra jokių abejonių dėl to, jog aš skaudžiai pralaimėsiu. Ir, žinot, aš tiesiog galvojau, "O, Dieve mano, mano visa šeima susėdo į automobilį ir atvyko čia iš Pensilvanijos." Ir aš juk buvau vienintelė JAV moteris sprinterė. Taigi, įsivaizduokit, jie mus iškviečia, ir "Damos, jūs turite vieną minutę." Ir kai aš buvau beužsidedanti savo kojas ir tiesiog jaučiausi persigandusi, kadangi ten girdėjosi ūžesys, sklindantis iš minios, tarp tų, kurie buvo pakankamai arti, kad matytų starto liniją. O aš tarsi, "Žinau! Žiūrėkit! Taip neteisinga." Ir aš sau galvoju, mano paskutinė galimybė čia, bent jau, žinote, jei ir nenugalėsiu šių merginų, aš bent jau sujauksiu jų protus?
(Laughter)
(Juokas)
I mean, it was definitely the "Rocky IV" sensation of me versus Germany, and everyone else -- Estonia and Poland -- was in this heat. And the gun went off, and all I remember was finishing last and fighting back tears of frustration and incredible -- incredible -- this feeling of just being overwhelmed. And I had to think, "Why did I do this?" If I had won everything -- but it was like, what was the point? All this training -- I had transformed my life. I became a collegiate athlete, you know. I became an Olympic athlete. And it made me really think about how the achievement was getting there. I mean, the fact that I set my sights, just a year and three months before, on becoming an Olympic athlete and saying, "Here's my life going in this direction -- and I want to take it here for a while, and just seeing how far I could push it."
Turiu omeny, tai buvo tarsi Rokis IV scena, aš prieš Vokietiją ir, žinote, visi kiti -- Estija ir Lenkija -- buvo šiame bėgime. Ir pistoletas iššovė ir vienintelis dalykas, kurį prisimenu, buvo tai, kad finišavau paskutinė, žinote, kovojau su nusivylimo ašaromis ir jaučiau tą neįtikėtiną pažeminimą. Ir turėjau galvoti, kodėl aš tai dariau, žinote, jei laimėjau visas kovas, ir kokia viso to prasmė? Tiek treniravausi ir pertvarkiau savo gyvenimą. Aš tapau koledžo atlete, žinote. Aš tapau olimpine atlete. Ir tai mane tikrai privertė pagalvoti apie tai, kad pasiekimas buvo patekti ten. Turiu omeny, tai, kad aš išsikėliau sau tikslą vos prieš metus ir tris mėnesius tapti olimpine atlete ir sakydama, štai mano gyvenimas teka šia kryptimi, ir aš noriu trumpam pakreipti jį čia ir tiesiog pamatyti, kiek daug galiu pasiekti.
And the fact that I asked for help -- how many people jumped on board? How many people gave of their time and their expertise, and their patience, to deal with me? And that was this collective glory -- that there was, you know, 50 people behind me that had joined in this incredible experience of going to Atlanta. So, I apply this sort of philosophy now to everything I do: sitting back and realizing the progression, how far you've come at this day to this goal, you know. It's important to focus on a goal, I think, but also recognize the progression on the way there and how you've grown as a person. That's the achievement, I think. That's the real achievement.
Ir tai, jog aš prašiau pagalbos -- kiek žmonių sutiko? Kiek žmonių skyrė savo laiką ir patirtį, ir savo kantrybę, žinote, užsiimti manimi? Ir tai buvo, tarsi, ši kolektyvinė šlovė -- kad ten buvo penkiasdešimt žmonių už mano nugaros, kurie susivienijo šioje kelionėje į Atlantą. Taigi, turiu omeny, aš dabar taikau štai tokią filosofiją viskam, ką aš darau, tai pažiūrėti iš šalies ir pamatyti progresą, kiek toli aš nuėjau iki šios dienos, kad pasiekčiau šį tikslą. Yra svarbu koncentruotis ties tikslu, manau, bet kartu ir pamatyti pažangą pakeliui iki tikslo ir kiek užaugai kaip asmenybė. Tai yra pasiekimas, aš manau. Tai yra tikrasis pasiekimas.
SS: Why don't you show them your legs?
Cheryl: Kodėl jums jiems neparodžius savo kojų?
AM: Oh, sure. SS: You know, show us more than one set of legs.
AM: O, žinoma. Cheryl: Žinote, parodyk mums daugiau nei vieną kojų komplektą.
AM: Well, these are my pretty legs.
AM: Na, šios yra mano gražiosios kojos.
(Laughter)
(Juokiasi)
No, these are my cosmetic legs, actually, and they're absolutely beautiful. You've got to come up and see them. There are hair follicles on them, and I can paint my toenails. And, seriously, like, I can wear heels. Like, you guys don't understand what that's like to be able to just go into a shoe store and buy whatever you want. SS: You got to pick your height? AM: I got to pick my height, exactly.
Ne, šios kojos yra mano kosmetinės kojos, iš tikrųjų, ir jos yra nuostabiai gražios. Jums reikia ateiti ir pamatyti jas. Ant jų yra plaukų folikulų, ir aš galiu lakuoti savo kojų nagus. Ir, rimtai, aš galiu avėti aukštakulnius. Jūs žmonės nesuprantate, kas tai yra galėti nueiti į batų parduotuvę ir įsigyti kokius tik nori batus. Cheryl: Jūs galėjote pasirinkti savo ūgį? AM: Aš galėjau pasirinkti savo ūgį, tiesą pasakius.
(Laughter)
(Juokiasi)
Patrick Ewing, who played for Georgetown in the '80s, comes back every summer. And I had incessant fun making fun of him in the training room because he'd come in with foot injuries. I'm like, "Get it off! Don't worry about it, you know. You can be eight feet tall. Just take them off."
Patrick'as Ewing'as, kuris rungtyniavo Džordžtaune devintame dešimtmetyje, sugrįžta ten kiekvieną vasarą. Ir aš nuolat juokiausi iš jo treniruočių kambaryje, kadangi jis ateidavo traumuotomis kojomis. Aš, "Nusiimk! Nesirūpink dėl to. Tu gali būti aštuonių pėdų ūgio. Tiesiog nusiimk jas."
(Laughter)
(Juokiasi)
He didn't find it as humorous as I did, anyway. OK, now, these are my sprinting legs, made of carbon graphite, like I said, and I've got to make sure I've got the right socket. No, I've got so many legs in here. These are -- do you want to hold that actually? That's another leg I have for, like, tennis and softball. It has a shock absorber in it so it, like, "Shhhh," makes this neat sound when you jump around on it. All right. And then this is the silicon sheath I roll over, to keep it on. Which, when I sweat, you know, I'm pistoning out of it.
Šiaip ar taip, jam tai nepasirodė taip juokinga, kaip man. Gerai, štai šitos yra mano bėgimo kojos, pagamintos iš anglies grafito, kaip ir sakiau, ir aš privalau įsitikinti, kad turiu reikiamą įmovą . Ne, aš turiu tiek daug kojų čia. Šios yra -- ar jūs norėtumėte jas palaikyti, tiesą sakant? Tai dar viena koja, kurią aš naudoju tenisui ir mažąjam beisbolui. Ji turi amortizatorių ir skleidžia tokį šaunų garsą ,,šššš", kai šokinėjate su ja. Gerai. Ir štai čia yra silikoninis daiktas, kurį aš apverčiu, silikoninis apvalkalas, kurį aš apverčiu, nes kai prakaituoju, žinote, aš išsistumiu iš jo.
SS: Are you a different height?
Cheryl: Ar jūsų ūgis skirtingas?
AM: In these?
AM: Su šiomis?
SS: In these.
Cheryl: Su šiomis.
AM: I don't know. I don't think so. I may be a little taller. I actually can put both of them on.
AM: Aš nežinau. Aš nemanau. Aš nemanau. Galbūt aš esu kiek aukštesnė. Iš tikrųjų, aš galiu jas abi užsidėti.
SS: She can't really stand on these legs. She has to be moving, so ...
Cheryl: Ji iš tikrųjų negali pastovėti ant šitų kojų. Ji turi judėti, taigi....
AM: Yeah, I definitely have to be moving, and balance is a little bit of an art in them. But without having the silicon sock, I'm just going to try slip in it. And so, I run on these, and have shocked half the world on these.
AM: Taip, aš būtinai turiu judėti, ir balansavimas jose yra tarsi menas. Bet, kadangi neturiu silikoninės kojinės, aš tiesiog pasistengsiu įsmukti į jas. Aš bėgioju su šitomis ir jau šokiravau pusę pasaulio.
(Applause)
(Plojimai)
These are supposed to simulate the actual form of a sprinter when they run. If you ever watch a sprinter, the ball of their foot is the only thing that ever hits the track. So when I stand in these legs, my hamstring and my glutes are contracted, as they would be had I had feet and were standing on the ball of my feet.
Šios yra skirtos atkartoti tikrą bėgančio sprinterio formą. Jei jūs kada matėte sprinterį, tik priekinė pėdos pusė liečia takelį, tad, kai aš stoviu su šiomis kojomis, mano pakinklinės sausgyslės susitraukia tarsi aš turėčiau pėdas ir stovėčiau pasistiebusi.
(Audience: Who made them?)
(Publika: Kas jas pagamino?)
AM: It's a company in San Diego called Flex-Foot. And I was a guinea pig, as I hope to continue to be in every new form of prosthetic limbs that come out. But actually these, like I said, are still the actual prototype. I need to get some new ones because the last meet I was at, they were everywhere. You know, it's like a big -- it's come full circle.
AM: Kompanija iš San Diego pavadinimu Flex-Foot. Ir aš buvau bandomasis triušis, ir tikiuosi toliau būti kiekvienų naujų protezinių galūnių, kokios tik pasirodo. Bet, iš tikrųjų, šios, kaip ir sakiau, yra dar tik prototipas. Man reikėtų įsigyti keletą naujų, kadangi, paskutiniame susitikime, kuriame buvau, tai lyg didžiulis.... Tai grižo į pirminę padėtį.
Moderator: Aimee and the designer of them will be at TEDMED 2, and we'll talk about the design of them.
Moderatorius: Aimee ir jų projektuotojas pasirodys TED Med 2, ir mes pasikalbėsime apie jų dizainą.
AM: Yes, we'll do that.
AM: Taip, taip ir padarysime.
SS: Yes, there you go.
Cheryl: Taip, štai.
AM: So, these are the sprint legs, and I can put my other...
AM: Taigi, šios yra bėgimo kojos, ir aš galiu užsidėti savo kitą...
SS: Can you tell about who designed your other legs?
Cheryl: Ar jūs galėtumėte pasakyti kas suprojektavo jūsų kitas kojas?
AM: Yes. These I got in a place called Bournemouth, England, about two hours south of London, and I'm the only person in the United States with these, which is a crime because they are so beautiful. And I don't even mean, like, because of the toes and everything. For me, while I'm such a serious athlete on the track, I want to be feminine off the track, and I think it's so important not to be limited in any capacity, whether it's, you know, your mobility or even fashion. I mean, I love the fact that I can go in anywhere and pick out what I want -- the shoes I want, the skirts I want -- and I'm hoping to try to bring these over here and make them accessible to a lot of people. They're also silicon. This is a really basic, basic prosthetic limb under here. It's like a Barbie foot under this.
AM: Taip. Šias aš gavau vietovėje, kuri vadinasi Bournemouth, Anglijoje, apie dvi valandos kelio į pietus nuo Londono, ir aš esu vienintelis žmogus JAV turinti šitas kojas, ir tai yra nusikaltimas, nes jos tokios gražios. Ir aš neturiu omenyje dėl kojų nagų ar panašiai -- tai yra man, nors ir esu tokia rimta atletė ant bėgimo takelio, aš noriu būti moteriška ne ant takelio, ir manau, kad labai svarbu nebūti ribojamai jokiais būdais, ar tai būtų, žinote, jūsų mobilumas ar net mada. Turiu galvoje, man patinka faktas, jog aš galiu nuvykti bet kur ir pasirinkti, ką aš noriu ir batus, kokių aš noriu, ir sijonus, kurių aš noriu, ir aš tikiuosi atvežti juos čia ir padaryti taip, kad jie būtų prieinami daugeliui žmonių. Jie taip pat yra silikoniniai. Tai yra tarsi tikrai elementari, elementari protezinė galūnė. Tai lyg Barbės pėda po šituo.
(Laughter)
(Juokiasi)
It is. It's just stuck in this position, so I have to wear a two-inch heel. And, I mean, it's really -- let me take this off so you can see it. I don't know how good you can see it, but, like, it really is. There're veins on the feet, and then my heel is pink, and my Achilles' tendon -- that moves a little bit. And it's really an amazing store. I got them a year and two weeks ago. And this is just a silicon piece of skin. I mean, what happened was, two years ago this man in Belgium was saying, "God, if I can go to Madame Tussauds' wax museum and see Jerry Hall replicated down to the color of her eyes, looking so real as if she breathed, why can't they build a limb for someone that looks like a leg, or an arm, or a hand?" I mean, they make ears for burn victims. They do amazing stuff with silicon.
Tai yra. Turiu omeny, ji tiesiog nustatyta šioje pozicijoje, taigi aš turiu devėti dviejų colių aukščio kulniukus. Ir, turiu omeny, tai yra iš tikrųjų -- leiskite man tai nusiimti, kad jūs galėtumėte pamatyti. Aš nežinau, kaip gerai jūs galite matyti, bet tai iš tikrųjų yra. Štai venos pėdose, ir tada mano kulnai rausvi, ir mano Achilo sausgyslė -- ji šiek tiek juda. Ir tai yra iš tikrųjų nuostabus modelis. Aš gavau jas prieš metus ir dvi savaites. Ir tai tik silikoninė oda. Turiu omeny, atsitiko tai, kad prieš du metus toks žmogus Belgijoje sakė, žinote, Dieve, jei aš galėčiau nuvykti į Madam Tussauds vaškinių figūrų muziejų ir pamatyti Jerry Hall, nukopijuotą iki pat jos akių spalvos, atrodančią tokia tikroviška, lyg ji kvėpuotų, kodėl jie negali pagaminti galūnės kam nors, kuri atrodytų kaip koja arba ranka, ar plaštaka? Turiu galvoje, jie gamina ausis nudegimų aukoms. Jie daro nuostabius dalykus iš silikono.
SS: Two weeks ago, Aimee was up for the Arthur Ashe award at the ESPYs. And she came into town and she rushed around and she said, "I have to buy some new shoes!" We're an hour before the ESPYs, and she thought she'd gotten a two-inch heel but she'd actually bought a three-inch heel.
Cheryl: Prieš dvi savaites, Aimee buvo Arthur'o Ashe ESPY apdovanojimuose. Ir ji atvyko į miestą, tvarkėsi reikalus ir tada pasakė, "Aš turiu įsigyti naujų batų!" Buvo valanda prieš apdovanojimus, ir ji galvojo, jog ji įsigijo dviejų colių aukščio kulniukus, bet iš tikrųjų ji nusipirko trijų colių.
AM: And this poses a problem for me, because it means I'm walking like that all night long.
AM: Ir tai man sukelia problemą, kadangi tai reiškia, kad aš turėsiu vaikščioti taip visą vakarą.
SS: For 45 minutes. Luckily, the hotel was terrific. They got someone to come in and saw off the shoes.
Cheryl: 45 minutes, mes cha -- laimei, viešbutis buvo nuostabus. Jie surado kažką, kas ateitų ir nupjautų kulniukus.
(Laughter)
(Juokiasi)
AM: I said to the receptionist -- I mean, I am just harried, and Sheryl's at my side -- I said, "Look, do you have anybody here who could help me? Because I have this problem ... " You know, at first they were just going to write me off, like, "If you don't like your shoes, sorry. It's too late." "No, no, no, no. I've got these special feet that need a two-inch heel. I have a three-inch heel. I need a little bit off." They didn't even want to go there. They didn't even want to touch that one. They just did it. No, these legs are great. I'm actually going back in a couple of weeks to get some improvements. I want to get legs like these made for flat feet so I can wear sneakers, because I can't with these ones. So... Moderator: That's it.
Aš pasakiau administratoriui, turiu omeny, man tai nedavė ramybės ir Cheryl buvo šalia. Aš pasakiau, "Klausykite, gal čia yra kas nors, kas galėtų man padėti, kadangi aš turiu šią problemą?'' Žinote, pirmiausia jie buvo beatstumiantys mane, tarsi, klausykit, žinote: jei jums nepatinka jūsų batai, atsiprašome. Per vėlu. "Ne, ne, ne. Mano pėdos ypatingos, gerai, joms reikia dviejų colių kulno. O mano kulnas yra trijų colių. Man reikia kiek nupjauti." Gerai. Žinote, jie net nenorėjo prasidėti. Jie net nenorėjo prisiliesti prie to. Bet jie tiesiog tai padarė. Ne, šios kojos yra nuostabios. Iš tikrųjų, po kelių savaičių aš sugrįšiu keletui patobulinimų. Aš noriu įsigyti kojas kaip šios, pagamintas plokščiai pėdai, kad aš galėčiau devėti sportinius batelius, kadangi aš to negaliu su šitomis. Taigi... Moderatorius: Tai viskas.
SS: That's Aimee Mullins.
Cheryl: Tai Aimee Mullins.
(Applause)
(Aplodismentai)