Now, I want to start with a question: When was the last time you were called "childish"? For kids like me, being called childish can be a frequent occurrence. Every time we make irrational demands, exhibit irresponsible behavior, or display any other signs of being normal American citizens, we are called childish. Which really bothers me. After all, take a look at these events: Imperialism and colonization, world wars, George W. Bush. Ask yourself, who's responsible? Adults.
Taigi, noriu pradėt nuo klausimo: kada paskutinį kartą jus pavadino „vaikišku"? Tokiems kaip aš, vaikams, dažnai tenka išklausyti, kad esame vaikiški. Kiekvieną kartą, kai ko nors neprotingai užsigeidžiame, neatsakingai pasielgiame ar kitaip parodome, jog esame normalūs Amerikos piliečiai – mus pavadina vaikiškais, kas mane tikrai erzina. Galų gale pasižiūrėkit į šiuos įvykius: imperializmas ir kolonizacija, pasauliniai karai, Džordžas Bušas jaunesnysis. Paklauskit savęs: kas atsakingas už tai? Suaugusieji.
Now, what have kids done? Well, Anne Frank touched millions with her powerful account of the Holocaust. Ruby Bridges helped to end segregation in the United States. And, most recently, Charlie Simpson helped to raise 120,000 pounds for Haiti, on his little bike. So as you can see evidenced by such examples, age has absolutely nothing to do with it. The traits the word "childish" addresses are seen so often in adults, that we should abolish this age-discriminatory word, when it comes to criticizing behavior associated with irresponsibility and irrational thinking.
O ką nuveikė vaikai? Štai, Anė Frenk (Anne Frank) sujaudino milijonus žmonių, pateikusi pritrenkiančią ataskaitą apie holokaustą, Rubė Bridžis (Ruby Bridges) prisidėjo prie to, kad Jungtinėse Valstijose baigtųsi segregacija, o visai neseniai Čarlis Simpsonas (Charlie Simpson) su savo mažu dviratuku padėjo surinkti 120 000 svarų sterlingų Haičio aukoms. Taigi, kaip matote iš akivaizdžių pavyzdžių, amžius neturi jokios reikšmės. Tos savybės, kurias vadina „vaikiškomis", taip dažnai matomos suaugusiuose, kad mes turėtume liautis vartoti šį vaikus diskriminuojantį žodį, kai kritikuojame elgesį, susijusį su atsakomybės stoka ir iracionaliu mąstymu.
(Applause)
(Plojimai)
Thank you.
Ačiū.
Then again, who's to say that certain types of irrational thinking aren't exactly what the world needs? Maybe you've had grand plans before, but stopped yourself, thinking, "That's impossible," or "That costs too much," or "That won't benefit me." For better or worse, we kids aren't hampered as much when it comes to thinking about reasons why not to do things. Kids can be full of inspiring aspirations and hopeful thinking, like my wish that no one went hungry, or that everything were free, a kind of utopia. How many of you still dream like that, and believe in the possibilities? Sometimes a knowledge of history and the past failures of Utopian ideals can be a burden, because you know that if everything were free, then the food stocks would become depleted and scarce and lead to chaos. On the other hand, we kids still dream about perfection. And that's a good thing, because in order to make anything a reality, you have to dream about it first.
Kita vertus, kas paneigs, kad tam tikro pobūdžio iracionalus mąstymas yra būtent tai, ko pasauliui šiandien reikia? Galbūt jūs turėjote grandiozinių planų, bet sustabdėte save galvodami „tai neįmanoma" arba „tai per daug kainuos" arba „kokia man iš to nauda". Kaip bebūtų, mes, vaikai, nesame tokie suvaržyti priežasčių, dėl ko turėtume nedaryt to, ką norime padaryt. Vaikai gali turėti galybę įkvepiančių troškimų ir būti kupini gražiausių vilčių, tokių, kaip „noriu, kad niekas nebūtų alkanas" arba „kad viskas būtų nemokama" – ir panašių utopijų. Kas iš jūsų dar turite panašių svajonių ir tikite, kad tai įmanoma? Kartais istorijos žinojimas ir ankstesnės utopinių idealų nesėkmės gali būti našta, nes jūs žinote, kad jei viskas bus nemokama, tai maisto atsargos bus išsemtos, jų ims trūkti ir tai sukels chaosą. Iš kitos pusės, mes, vaikai, nuolat svajojame apie tobulą pasaulį. Ir tai yra gerai, nes norint ko nors pasiekti realybėje, pirma reikia apie tai pasvajoti.
In many ways, our audacity to imagine helps push the boundaries of possibility. For instance, the Museum of Glass in Tacoma, Washington, my home state -- yoohoo, Washington!
Daugeliu atveju mūsų drąsi vaizduotė padeda praplėsti galimybių ribas. Pavyzdžiui, Stiklo muziejus Takomoje, Vašingtono valstijoje mano gimtoji valstija – valio Vašingtonui! –
(Applause)
(Plojimai)
has a program called Kids Design Glass, and kids draw their own ideas for glass art. The resident artist said they got some of their best ideas from the program, because kids don't think about the limitations of how hard it can be to blow glass into certain shapes, they just think of good ideas. Now, when you think of glass, you might think of colorful Chihuly designs, or maybe Italian vases, but kids challenge glass artists to go beyond that, into the realm of brokenhearted snakes and bacon boys, who you can see has meat vision.
vykdo programą, kuri vadinasi „Vaikai kuria iš stiklo": vaikai piešia savo idėjas stiklo kūriniams. Ten dirbantis menininkas sako, kad programos metu gimė pačios geriausios idėjos, nes vaikai negalvoja apie ribotas stiklo galimybes ir kad sunku išpūsti konkrečios formos stiklą – jiems tiesiog šauna į galvą geros idėjos. Kai galvojate apie stiklą, jūs galite įsivaizduoti spalvingą Chihuly dizainą, o gal itališkas vazas, bet vaikai skatina menininkus eiti toliau – į karalystę, kur gyvena gyvatės sudaužytomis širdimis ar kumpio berniukai, kurie, kaip matote, sapnuoja mėsiškus sapnus.
(Laughter)
(Juokas)
Now, our inherent wisdom doesn't have to be insider's knowledge. Kids already do a lot of learning from adults, and we have a lot to share. I think that adults should start learning from kids. Now, I do most of my speaking in front of an education crowd -- teachers and students, and I like this analogy: It shouldn't be a teacher at the head of the class, telling students, "Do this, do that." The students should teach their teachers. Learning between grown-ups and kids should be reciprocal. The reality, unfortunately, is a little different, and it has a lot to do with trust, or a lack of it.
Mūsų įgimta išmintis neturi būt saugoma tik saviems. Vaikai jau daug ko išmoko iš suaugusiųjų, bet ir mes turime kuo pasidalinti. Manau, kad suaugusieji turėtų pradėt mokytis iš vaikų. Aš dažniausiai kalbu švietimo atstovų auditorijai, mokytojams ir studentams, ir aš mėgstu sakyti štai ką: mokytojas neturėtų stovėti priešais klasę ir nurodinėti mokiniams – daryk tą, daryk aną. Mokiniai turėtų mokyti savo mokytojus. Mokymasis tarp suaugusiųjų ir vaikų turėtų būti abipusis. Deja, realybė yra kiek kitokia, ir tai labai susiję su pasitikėjimu, arba jo trūkumu.
Now, if you don't trust someone, you place restrictions on them, right? If I doubt my older sister's ability to pay back the 10 percent interest I established on her last loan, I'm going to withhold her ability to get more money from me, until she pays it back.
Jei tu nepasitiki kitu, tai jį apriboji, ar ne? Jei aš nepasitikėsiu savo vyresnės sesers galimybėmis sumokėti man 10 procentų palūkanų, kurias nustačiau jos pastarajai paskolai, tai aš suvaržysiu jos galimybes gauti iš manęs daugiau pinigų, kol ji negrąžins skolos. (Juokas)
(Laughter)
Beje, tai tikra istorija.
True story, by the way. Now, adults seem to have a prevalently restrictive attitude towards kids, from every "Don't do that, don't do this" in the school handbook, to restrictions on school Internet use. As history points out, regimes become oppressive when they're fearful about keeping control. And although adults may not be quite at the level of totalitarian regimes, kids have no or very little say in making the rules, when really, the attitude should be reciprocal, meaning that the adult population should learn and take into account the wishes of the younger population.
Panašu, kad suaugusiųjų tarpe vyrauja polinkis viską vaikams drausti, pradedant „nedaryk to" „nedaryk ano" mokyklinuose vadovėliuose ir baigiant mokyklos interneto naudojimosi apribojimais. Kaip rodo istorija, režimai tampa despotiški, kai jie bijo prarasti kontrolę. Ir nors suaugusieji nėra pasiekę tokio lygio kaip totalitariniai režimai, vaikai neturi ar beveik neturi balso nustatant taisykles, kai iš tikro pozicija turėtų būti abipusė, tai reiškia, kad suaugusioji žmonijos dalis turėtų žinoti ir atsižvelgti
Now, what's even worse than restriction, is that adults often underestimate kids' abilities. We love challenges, but when expectations are low, trust me, we will sink to them. My own parents had anything but low expectations for me and my sister. Okay, so they didn't tell us to become doctors or lawyers or anything like that, but my dad did read to us about Aristotle and pioneer germ-fighters, when lots of other kids were hearing "The Wheels on the Bus Go Round and Round." Well, we heard that one too, but "Pioneer Germ Fighters" totally rules.
į jaunesniosios gyventojų dalies norus. O dar blogiau už draudimus yra tai, kad suaugusieji neįvertina vaikų sugebėjimų. Mes mėgstame iššūkius, tačiau kai lūkesčiai nedideli, patikėkite, mes taip iki jų ir nusileidžiame. Savo tėvų tikrai negalėčiau kaltinti per menkais lūkesčiais dėl manęs ir mano sesers. Na, jie neliepė mums būti gydytojomis, teisininkėmis ar dar kažkuo, bet mūsų tėtis skaitydavo mums apie Aristotelį ir apie pirmuosius kovotojus su mikrobais, kai kiti vaikai tuo metu girdėjo „Aš turėjau dviratuką...“ Na gerai, mes irgi tai girdėjom, bet „Mikrobų kovotojai" šimtąkart geriau!
(Laughter)
(Juokas)
I loved to write from the age of four, and when I was six, my mom bought me my own laptop equipped with Microsoft Word. Thank you, Bill Gates, and thank you, Ma. I wrote over 300 short stories on that little laptop, and I wanted to get published. Instead of just scoffing at this heresy that a kid wanted to get published, or saying wait until you're older, my parents were really supportive. Many publishers were not quite so encouraging. One large children's publisher ironically said that they didn't work with children. Children's publisher not working with children? I don't know, you're kind of alienating a large client there.
Aš pamėgau rašyti būdama ketverių, o kai suėjo šešeri, mamytė man nupirko nešiojamąjį kompiuterį su Microsoft Word. Ačiū jums, Bilai Geitsai, ir ačiū tau, mama. Tuo mažuoju savo kompiuteriu parašiau daugiau kaip 300 apsakymų ir norėjau juos išleisti. Užuot pasijuokę iš tokios erezijos, mat vaikelis užsimanė išleisti knygą ar pasakę „Palauk kol paaugsi", mano tėvai labai mane palaikė. Leidėjai nebuvo tokie padrąsinantys. Vienoje stambioje vaikų literatūros leidykloje ironiškai pasakė, kad su vaikais jie nedirba. Vaikų leidykla nedirba su vaikais? Nežinau, panašu, kad jūs atstūmėte vieną stambų klientą.
(Laughter)
(Juokas)
One publisher, Action Publishing, was willing to take that leap and trust me, and to listen to what I had to say. They published my first book, "Flying Fingers," you see it here. And from there on, it's gone to speaking at hundreds of schools, keynoting to thousands of educators, and finally, today, speaking to you.
Bet viena leidykla, „Action Publishing“, panoro griebti šansą, pasitikėti manim ir išgirsti, ką aš noriu pasakyti. Jie išleido mano pirmąją knygą „Skraidantys pirštai" – štai ji – ir nuo to laiko prasidėjo važinėjimai po šimtus mokyklų, pranešimų skaitymas tūkstančiams švietimo darbuotojų ir galų gale – šiandien kalbu jums.
I appreciate your attention today, because to show that you truly care, you listen. But there's a problem with this rosy picture of kids being so much better than adults. Kids grow up and become adults just like you.
Vertinu jūsų dėmesį, nes parodydami, kad jums tai tikrai rūpi, jūs klausotės. Tačiau ne viskas taip gražu šiame rožiniame paveikslėlyje, kur vaikučiai daug geresni už suaugusiuosius. Vaikai užauga ir tampa suaugusiais, kaip jūs.
(Laughter)
(Juokas)
Or just like you? Really? The goal is not to turn kids into your kind of adult, but rather, better adults than you have been, which may be a little challenging, considering your guys' credentials.
Arba beveik kaip jūs, ar ne? Tikslas yra ne paversti vaikus tokiais pat suaugusiaisiais kaip jūs, veikiau – daug geresniais suaugusiaisiais, nei jūs, kas nėra taip lengva,
(Laughter)
turint omeny jūsų, mielieji, kvalifikaciją,
But the way progress happens, is because new generations and new eras grow and develop and become better than the previous ones. It's the reason we're not in the Dark Ages anymore. No matter your position or place in life, it is imperative to create opportunities for children, so that we can grow up to blow you away.
bet pažanga vyksta dėl to, kad naujos kartos ir naujos eros auga, vystosi ir tampa geresnės už praėjusias. Dėl to ir nebegyvename jau Tamsos amžiuje. Nesvarbu, kokią vietą gyvenime jūs užimate, svarbiausia yra suteikti galimybes vaikams, kad mes galėtume užaugę priblokšti jus.
(Laughter)
(Juokas)
Adults and fellow TEDsters, you need to listen and learn from kids, and trust us and expect more from us. You must lend an ear today, because we are the leaders of tomorrow, which means we're going to take care of you when you're old and senile. No, just kidding.
Suaugusieji ir TED draugai, jums reikia klausytis ir mokytis iš vaikų, pasitikėti mumis ir daugiau tikėtis iš mūsų. Jūs turite išklausyti mus šiandien, nes mes esame rytdienos lyderiai, o tai reiškia – mums teks jumis pasirūpinti, kai jūs būsite seni ir sukriošę. Ne, juokauju.
(Laughter)
Ne, tikrai, mes būsime naujoji karta,
No, really, we are going to be the next generation, the ones who will bring this world forward. And in case you don't think that this really has meaning for you, remember that cloning is possible, and that involves going through childhood again, in which case you'll want to be heard, just like my generation. Now, the world needs opportunities for new leaders and new ideas. Kids need opportunities to lead and succeed. Are you ready to make the match? Because the world's problems shouldn't be the human family's heirloom.
tie, kurie stums pasaulį į priekį. Ir jei kartais galvotumėt, kad jums tai nebesvarbu, atsiminkite, kad įmanomas klonavimas, o tai reiškia, kad vėl teks keliauti per vaikystę, ir tuo atveju jūs norėsite būti išgirsti, kaip ir mano karta. Pasauliui reikia suteikti galimybę turėti najų lyderių ir naujų idėjų. Vaikams reikia suteikti galimybę siekti ir pasiekti. Ar jūs jungiatės prie mūsų? Nes žmonijos palikimas neturėtų būti pasaulinės problemos, perduodamas iš kartos į kartą.
Thank you.
Ačiū.
(Applause)
(Plojimai)
Thank you. Thank you.
Ačiū. Ačiū.